Teisingo kvėpavimo diena

Penktadienis. Kai kam – net atostogų metas. Bet kodėl net ir savaitgalinė  karuselė – darbas, sodas, smėlio kopa ar vairavimas link ežero – neleidžia visų tų per savaitę įsibėgėjusių arkliukų pristabdyti?

Pasakykit man, kiekkart per minutę įkvepiate ar iškvepiate orą, ir aš pasakysiu jums, ar šiuo metu esate ramus ir susikaupęs. Arba pavargęs ir streso apimtas. Neskaičiavote? Nustebsite sužinoję, kad per minutę įkvepiate nuo 12 iki 20, o per parą – net iki 30 tūkstančių kartų.

Bet ir tai nėra pagrindinė naujiena, nes iki šiol manėte, kad kvėpuojate, siekdami kuo daugiau deguonies gauti. Bet ir tai netiesa: kvėpuojame, norėdami atsikratyti nuolat mūsų organizmuose besikaupiančio anglies dioksido.

Bet ne fiziologijos ir chemijos aiškintis susitikome: jei pasiseks skaitytojus iki galo išlaikyti, jie sužinos dar septynetą alternatyvaus kvėpavimo variantų. Gal ir jums tiks?

Keletas bendrųjų (deja, pamirštų) nuostatų. Lėtas kvėpavimas visuomet geresnis už gilųjį. „Gilus“ sukelia galvos svaigimą. Sveikiau kvėpuoti nosimi nei burna. Nosis stipriau drėkina ir filtruoja dulkes bei mikrobus. O jei dėl skubos, streso ar nuolatinio žvilgčiojimo į telefono ekraną kvėpuojama dažniau nei norma (20), organizmas tai suvokia kaip ištisinę pavojaus būseną. Ir tai nesveika.

Greitas ir seklus kvėpavimas – ko nors bijant; sunkesnis ir garsesnis – pykstant; atodūsiai – liūdint.   Ir tik ramiai miegant kvėpavimas lėtas bei ritmingas…

Ir – pro akis bei ausis praleistas įdomusis faktas: sąmoningai sulaikant kvėpavimą neįmanoma… nusižudyti, nes anksčiau ar vėliau neteksime sąmonės, o tokiu atveju automatiniai smegenų centrai organizmą vėl privers kvėpuoti.

Ir pagaliau  – esmė, dėl kurios šis esė atsirado. Kvėpavimas – tai tiltas tarp sąmonės ir kitų automatinių organizmo procesų. Jis tarsi savaime vyksta, bet kiekvienas turime galimybių jį ir valdyti. Štai todėl įprastinis ir mūsų vis dar neįsidėmėtasis kvėpavimas svarbus medicinoje, sporte, meditacijų praktikose bei kasdieniame gyvenime.

Tad kaip kvėpuoti turėtume? Dešimtis kartų girdėtas, bet vis iki galo neįprotinamas pagrindinis klausimas: krūtine ar pilvu? Dažną „iš vėžių“ išmuša žodis „diafragminis“, t. y. pilvinis. O tas „pilvinis“ turi štai kokius privalumus: mažina stresą ir dusulį, lėtina širdies ritmą, pagerina deguonies įsisavinimą ir padeda susikaupti. Pasitikrinimui: vieną ranką uždėkite ant krūtinės, kitą ant pilvo (įkvepiant per nosį pilvas turi pakilti, lėtai iškvepiant – turi nusileisti). Jei pagaliau to išmokome, galime eiti prie kitų būdų.

Streso mažinimui ir širdies ritmo balansavimui geriausiai tiks rezonansinis kvėpavimas (5 sek. įkvėpimas, 5 sek. iškvėpimas: šeši ciklai per minutę).

Jei plaučiai silpnesni ar esate pavargę po fizinio krūvio – tiks „kvėpavimas pro sučiauptas lūpas“. Įkvėpti per nosį, iškvėpti per vos vos pravertas lūpas.

Įtampai sumažinti ir dėmesio koncentracijai padidinti – „Bitės dūzgimo“ kvėpavimas. Įkvepiate per nosį, iškvėpdami turite skleisti  ilgą „mmm…“ garsą.

Jei norite atsipalaiduoti, bandykite įkvėpti tik per kairę šnervę, o iškvėpti per dešinę. Jei norite budrumą pakelti – tai atvirkščiai: įkvėpkite per dešinę, iškvėpkite per kairę. Kai kuriems šitas pratimas atrodys per sunkus. Bet taip nėra, nes mes net nejaučiame, kad mūsų nosys savarankiškai kas kelias valandas vis kaitalioja „pirmaujančią“ šnervę…

Vieni namuose būdami galite išbandyti ir „Liūto kvėpavimą“: giliai įkvėpkite, iškiškite liežuvį ir stipriai su garsu „Ha!“ iškvėpkite. Suteiks atsipalaidavimą po įtampos.

O eilinėms kvėpavimo pratyboms (jei rasite joms laiko) labiausiai tiks štai tokia nervų sistemos treniruotė ir miego skatintoja: 4 sek. įkvėpimas, 8 sek. iškvėpimas.

Dar vienas kvėpavimo būdas. Jo mokoma kariuomenėje bei specialiosiose tarnybose ištvermei ir sveikatingumui palaikyti: 4 sek. įkvėpimas – 4 sek. sulaikymas – 4 sek. iškvėpimas – 4 sek. sulaikymas… Tik nepersistenkite. Ir nesivaikykite rekordų, nes daugelis mano, kad kuo daugiau oro įkvėpsime, tuo bus geriau. Ne! Nes nuo hiperventiliacijos rasis ir galvos svaigimas, ir nuovargis.

O rekordas štai koks: spauda mini, kad Kroatijos nardytojas Budimiras Šobatas 2021-aisiais po vandeniu be jokios įrangos išbuvo beveik 24 minutes. Priminsiu: netreniruotas pilietis be oro gali būti vos 30–90 sekundžių, patyrę laisvieji narai – 5–8 minutes. O medikai įspėja: po 4–6 minučių be deguonies gali prasidėti negrįžtami smegenų pažeidimo procesai. Beje: naujausi mokslo tyrimai sako, kad prie kompiuterių nuolat sėdėdami ir dėmesį į jų turinį sutelkdami žmonės, patys to nejausdami, dažnai sulaiko kvėpavimą. Ir taip skatina ligų atsiradimą.

O Teisingo kvėpavimo dieną mes patys sugalvojom. Tebūna ji jau, pavyzdžiui, rytoj.