Pirminis sumanymas buvo toks, kokio nesate matę, ir dar toks, kurį net įsivaizduoti sunku: rašinį norėjau pradėti… šimto lietuviškų vardų (moteriškų ir vyriškų) sąrašu. Po vieną ar du to sąrašo vardus kasdien skelbia įvairiausi kalendoriai ir šventes bei gimtadienius-vardadienius pažymintys leidiniai. Pažiūrėkite, kaip tai būtų atrodę…
Vyriškieji: Ankautas, Kyvainas, Teobaltas, Dziderijus, Ansas, Liaudbaras, Elidas, Bilvinas, Neikantas, Darotas, Ladys, Elidas, Anakletas ir kt.
Moteriškieji: Svaigeda, Mantartė, Baniūtė, Tulgirda, Nervydė, Verė, Mautmilė, Vaidauga, Prakseda, Žadvainė, Galiganta, Vyliauda ir kt.
Įkyriai kiekvienais metais mums pranešama, kad birželio 13-ąją yra Kunoto vardadienis ir kad Zabė savo vardo šventę mini liepos 12-ąją. Kiti – analogiškai. Tad steigiu prizą: jei parašysite ir įrodysite, kad pažįstate bent vieną žmogų, „nešiojantį“ ką tik čia paminėtą vardą, jums – dovana! Bet manau, prizas liks man.
O dabar – skaičius, kuris turėtų nustebinti: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) patvirtintame respublikos piliečių vardų sąvade yra beveik 3,9 milijono (!) asmenų vardų – gerokai daugiau nei valstybėje gyvena piliečių. Tad klausimas tik toks: ar reikia jų tiek, jei kai kurie metais ir dešimtmečiais nei žinomi, nei vartojami? Ar tikrai tai paveldas? Bandau ir į šitą klausimą atsakyti: dabartinėje lietuvių kalboje „jau mirusiais“ laikomi apie 40 tūkstančių archaizmų, istorizmų, tarmybių bei pasenusios reikšmės žodžių. Pomirtinį savo gyvenimą jie smagiai leidžia tik tarnybinėse lituanistų ir istoriografų knygose. Tad gal ir ką tik pavardytus vardus į mauzoliejų suvarykim?
Eilė įdomybėms, kurių visuomet esate ištroškę. Nusakysiu 20 vardų, kuriuos Lietuvoje turi… vos vienas žmogus. Vyriški: Selemonas (kas pono gamtininko S. P. Lietuvoje nepažįsta?), Genys, Stepė (čia – vyriškas vardas!), Radulfas (kirtis ant a), Aitaras, Elenas, Taurinas, Vymantas, Lucianas (iš kitų kraštų atklydęs?), Vigmanas… Moteriški: Sinotė, Lauma, Bazilija (gal norėjo pakrikštyti Brazilija?) Ipolita (kilmė graikiška), Gota (gal vokiškas?), Raista (tas jau lietuviškas – nuo raisto kilęs), Aušvyda (Aušvydų-vyrukų ne vienas yra, o moteriškė – vienetinė), Kilminta, Rapolė, Vaimantė…
Keista, bet tarp pavardytųjų veik nėra senųjų – baltiškos kilmės vardų (gal tik vienas kitas), nes nežinom. Pamiršom. Bet jei šiuolaikiniai tautiški tėveliai archyvuose pasikapstytų, rastųsi ne vienas vardas, kuris vėlei galėtų „į reitingus“ įsiveržti: ir tiktų, ir patiktų. Pavyzdžiui: Algėnis, Tautvilas, Mantautas. Ar Rimgaudė, Albutė, Ąžuolė…
Kelis senuosius-pamirštuosius pavardijau. Bet nemirtinga ir kūrybinga Lietuvos liaudis į praeitį žiūrėti nenori ir pati kuria naujadarus. Štai vien iš tautiškos ugnelės kiek pridaryta: Ugnė – Ugnėja – Ugnetė – Ugnita! Iš Aisčio „pasidarė“ Aistėjus, iš Smiltės – Smiltėja, o iš Jūros – Jūrūnė. Tie vardai ne mano sugalvoti: jie pateikti VLKK tyrėjų naujų lietuviškos kilmės vardų sąraše.
Sako, kad kažkada kažkur naujagimei buvo suteiktas Kaitros vardas (pagal gamtos reiškinį), pagal pusnį – Pusnė. Bandyta įteisinti net Žemės vardą, bet, sako, kūmai bažnyčion beveždami persigalvojo ir… Danguole – pagal dangų – pavadino…
O dabar jau – ir pagrindinis atsakymas į jaunus tėvelius dažniausiai kankinantį klausimą: ar yra reikalavimas, kad naujagimiui suteikiamas vardas būtų jau egzistuojantis ir įtrauktas į kokį nors „oficialų vardų sąrašą“? Atsakymas: tokio reikalavimo nėra. Tačiau yra svarbi išlyga: vardas turi atitikti vardo rašymo ir lietuvių kalbos reikalavimus. Tas vardas turi būti rašomas – tai svarbu! – tik lietuviškais rašmenimis. Todėl teoriškai įmanoma situacija, kai šiandien ar rytoj bus sukurtas vardas, kurio neturi nė vienas žmogus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Nujaučiu, kad norėtumėte sužinoti, kaip tie vardai – beje, jie po vieną jau užregistruoti – atrodo. Štai.
Vyriški: Bangimantas, Reilrordas, Lokimantas (nuo lokio), Akmilis, Jormandas…
Moteriški: Rasviltė, Jausmina, Gražbilė, Advita, Tumilija…
Po šito pavardijimo dabar man gražūs net ir tie, rašinio pradžioje parašytieji. Bet egzistuoja taisyklė, sakanti, kad jei vardo niekas niekada iki šiol neturėjo, tai nėra priežastis jį atmesti.
O dabar belieka pranešti, kokie gi lietuviški vardai pastaraisiais metais buvo ir yra populiariausi Tauragės rajone.
Berniukų: Matas, Lukas, Jonas, Benas, Markas, Augustas, Jokūbas, Dominykas. Mergaičių: Lėja, Ema, Iglė, Viltė, Smiltė, Liepa, Gabija, Ugnė, Barbora.
Tiesa, ties Lėjos vardu privalu stabtelėti: jokiame kitame Lietuvos mieste ar rajone šis vardas nėra toks populiarus, kaip Tauragėje. Reitingų viršūnėse jis Tauragėje šiemet – septintus metus iš eilės.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai