Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Atsiprašau tų, kurie, darbo savaitę baigę, tikisi jau įprastos kažkiek smagios ir nuotaikingos įžangos į savaitgalį. Taip nebus. Žinoma, dalis mūsų tikrai ilsėsis ir nieko neveiks. Ar esate kada nors pagalvoję apie tai, ką iš tiesų reiškia tiedu žodžiai „nieko neveikti“? Tai, kad kojos ir rankos ilsisi, dar nereiškia, jog protas nurimęs: vis vien planuojate, artimiausius maršrutus numatote ar svarstote, kurį iš dviejų sprendimų pirmadienį reikės priimti. Bet gali būti ir kitaip: gali būti, kad sąmonė liks budri, o protas nustos blaškytis. Taip atsitiks, jei užsiimsite… meditacija.
Kas tai? Apie šitą psichologinę, dvasinę, proto lavinimo ir sąmoningumo ugdymo praktiką yra girdėję 95 procentai Lietuvos gyventojų. Apie 20 procentų jų yra bandę medituoti. Bet didžiajai daliai nepavyko. Arba kantrybės pritrūko. O reguliariai mūsų krašte meditacijų praktika užsiima tik 2–3 procentai lietuvių. Mažai? Nelabai mažai: panašiai tiek, kiek Šiauliuose gyvena. Bet jei apie meditaciją parašo didieji pasaulio laikraščiai, tai jų antraštės visuomet rėksmingos: „Praktika, kuri gali pakeisti jūsų gyvenimą!“ Arba: „Kodėl milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien po 10 ir daugiau minučių sėdi užsimerkę?“…
Prie detalių artėsime iš lėto. Pirmiausia atsakymas tiems, kurie sako, kad meditacija – ne poilsis, o tik „nieko neveikimas“. Ne! Tai poilsis, nes meditacija leidžia kūnui atsipalaiduoti, o protui nurimti. Ir tai negali būti „nieko neveikimas“, nes medituodamas žmogus iš tikrųjų dirba – tik ne raumenimis: jis treniruoja dėmesį, stebi mintis ar kvėpavimą. O smegenyse tuo metu vyksta procesai, kuriuos mokslo knygos įvardija štai šitaip: „Meditacija – tai ne pabėgimas nuo gyvenimo, o trumpas sustojimas, kad vėl galėtume gyventi sąmoningiau“.
Ir štai dabar, kai jau rodosi einama prie konkrečių meditacijos metodų, pastabiam skaitytojui „kliūva“ dar viena sąvoka. „Sąmoningas gyvenimas“. Kas tai? Į šitą klausimą taip pat retas bandė atsakyti (matyt, nebuvo poreikio). Tačiau dabar, kai bandome apie meditaciją šnekėti, būtina išsiaiškinti, kas tai yra.
Sąmoningas gyvenimas – tai gyvenimas, kai žmogus pats renkasi, kaip mąstyti ir elgtis, o ne vien automatiškai reaguoja į aplinkybes ar įpročius. Kaip visada geriausiai tai iliustruoja pavyzdžiai. Žiūrėdamas TV jūs „sušlamščiate“ visą pakuotę „čipsų“. Jei mąstytumėte sąmoningai, būtumėte pajutęs, kad jau pasisotinote, ir būtumėte sustojęs. Ginčydamasis automatiškai pakeliate balsą. O jei sąmoningai, tai turėjote pajusti, kad pykstate, ir tik paskui nuspręsti, kaip reaguosite. Ir t.t.
Supratote? Meditacija moko pastebėti mintis tuo momentu, kai jos kyla. Ir leidžia pamatyti emocijas, kurios dar neužvaldė. 90 procentų savo gyvenimo mes praleidžiame „autopilotu“: važiuojame tuo pačiu maršrutu, atliekame tuos pačius darbus, kartojame tuos pačius įpročius. Rutina sekina. O meditacija leidžia iš „autopiloto“ pabusti. Tarsi kiekvienam reikėtų. Bet nežinome net kaip pradėti.
Pabandymai TAI įgyvendinti kiekvienam individualūs. Ir kadangi žodžiais perlipti net ir šitą pirmąjį pamokos laiptelį sunku, sugalvojau pasitelkti religinės praktikos pavyzdį. Tikėjimas skatina melstis net ir poterių nemokant. Močiutė sakydavo: „Visada gali melstis savais žodžiais“. Tad pasitelkim šitą metodologiją ir medituoti bandydami: truputį savais žodžiais, truputį – pagal pasirinktąją meditacijos rūšį.
Atsisėskite patogiai. Tyloje. Užsimerkite. Stebėkite įkvėpimą ir iškvėpimą. Jei mintys nuklysta, švelniai grąžinkite jas prie kvėpavimo. Tai ir yra pirmoji – kvėpavimo meditacija.
Kūno skenavimo meditacija. Mintys keliauja per visą kūną (pėdos–blauzdos–keliai–šlaunys–pilvas–krūtinė–rankos–kaklas–veidas). Stebėkite, kur įtampa, kur šiluma, kur pulsuoja. Nieko nereikia keisti – tik stebėti. Turėtų „išlįsti“ nepatirti pojūčiai.
Viena įdomesnių meditacijos rūšių – mantrų meditacija. Teigiama, kad pasaulyje dažniausiai praktikuojama, nes naikina stresą, gerina miegą, mažina kraujospūdį ir širdies ritmą. Kas ta mantra? Tai žodis, garsas arba trumpa frazė, kartojama meditacijos metu, siekiant sutelkti dėmesį ir nuraminti protą. Populiariausios garsinės mantros garsai OM – (tariama Aum), HUM arba So HUM. Pradedančiajam pakanka 5–7 kartus lėtai ištarti OM, labiau kreipiant dėmesį ne į skaičių, o į pojūtį: įkvėpti; lėtai ištarti „Ooooo“ ir pajusti vibraciją krūtinėje; užbaigti „Mmmm“ ir pajusti virpėjimą galvoje; po to keletą akimirkų pabūti visiškoje tyloje ir pakartoti. Kasdien Rytų pasaulyje medituojantieji rekomenduoja šitą mantrą ištarti 108 kartus. Bet mums gi tiek kantrybės tikrai nepakaks.
Dar. Iš lietuviškos specialiosios žiniasklaidos žinau, kad Lietuvoje (tarp tų 2–3 procentų medituojančiųjų populiarios yra žodinės mantros, kai ramiai tyloje užsimerkę sėdite ir mintyse tariate prasmingus žodžius „Ramybė“, „Esu čia“, „Tegu būna taika manyje ir pasaulyje“…
Žinoma, netikiu, kad dabar iškart pulsite medituoti (ar apie meditacijas daugiau informacijos ieškoti), bet dar vieną palyginimą norėčiau priminti: meditacija nėra bandymas jėga nuraminti bangas. Ji labiau primena, kad nereikėtų tų bangų kelti.
