Vytautas Kaminskas: „Bekelėje būna visko – purvo, smėlio, greičio“

Apie bekelės varžybas turbūt teko girdėti  daugeliui. Vytautas ir Kęstutis Kaminskai iš Dauglaukio kaimo jau septynerius metus domisi šiuo sportu. Apie šią sporto šaką  ir savo potyrius plačiau papasakoti mums sutiko vienas brolių – Vytautas.
 Remontuoja patys Vaikinai susidomėjo šiuo sportu gana seniai, prieš septynerius metus.– Mano brolis remontuoja mašinas, ir vienas žmogus pasiūlė jam atiduoti džipą. Jį paėmėme, nors žinojome, kad reikės tvarkyti nemažai, tačiau pirma šovusi mintis – tai bus smagi pramoga. Visas šis pomėgis pirmiausia buvo orientuotas į vietinius miškus, savas apylinkes, net minties nebuvo apie profesionalias varžybas, – pasakojo jaunuolis.Kalbai pakrypus apie automobilio remontą Vytautas iškart pabrėžė, kad šios transporto priemonės remontas nėra toks brangus:– Kadangi patys remontuojame, mokėti reikia tik už detales. Žinoma, jos kainuoja gana nemažai, bet vis tiek išlaidos daug mažesnės nei kitiems. Tačiau neneigsiu, metams bėgant išlaidos tik didėja, – kalbėjo Vytautas. Skiriamasis ženklas – oranžinė spalva  Pirmosios vaikinų profesionalios varžybos įvyko 2008-aisiais, netoli Ežeruonos. Vytautas šiose varžybose nedalyvavo, užleido vietą broliui Kęstučiui ir jo draugui.  Tais metais nepavyko užimti prizinės vietos, teko tenkintis 6-ąja. Jaunuoliai neliko nusivylę, nes tai buvo pati pradžia,  svarbiausia buvo dalyvauti.Vėliau sekė varžybos po varžybų. Neįtikėtina, tačiau džipo per visus tuos metus jaunuoliai nepakeitė, vis remontuodavo tą patį.Vytautas papasakojo, kaip vyksta varžybos:– Bekelės varžybose būna visko – greičio, purvo, smėlio. Kiek rungtynėse būna greičio ruožų, specialių taškų, dažniausiai priklauso nuo pačių organizatorių. Varžybos vyksta nepriklausomai nuo oro sąlygų, metų laiko. Viskas vyksta taip: iki tam tikro laiko reikia pravažiuoti greičio ruožus, kai juos įveiki, važiuoji per miškus, navigacijos pagalba turime surinkti taškus, kuriuos norėdami pasiekti neretai išsimaudome purvynuose. Taškai dažniausiai būna pritvirtinti prie medžių, todėl turime džipu privažiuoti taip, kad galėtume skaitmeniniu fotoaparatu juos nufotografuoti.  Asfalto šiose varžybose nė su žiburiu nerasi, – užtikrintai su šypsena veide kalbėjo vaikinas.Per šiuos metus susidarė jaunuolių komanda – „4×4 Snukiukai“, kuriuos vienija vienas tikslas – bekelė. Į įvairias varžybas vaikinai važiuoja dažniausiai trimis ekipažais.– Mūsų automobiliai paženklinti viena spalva – oranžine, tai tarsi mūsų komandos skiriamasis ženklas. Tokios pat spalvos ir mūsų marškinėliai. Nors ne viskas komandoje sutampa – mūsų visų automobiliai yra skirtingi, – džiugiai pasakojo Vytautas.Kitos varžybos, kuriose vaikinai dalyvavo, buvo  „Gintarinis pajūris“ , įvykusios 2009 metais Palangoje.  2010 metais tose pačiose varžybose vaikinai liko nieko nepešę – sugedo jų transporto priemonė. 2011 metais jie atsitiesė ir vėl laimėjo antrąją vietą. Šiais metais broliai išlaikė savo pozicijas ir parsivežė irgi antrosios vietos diplomus. Kitiems komandos nariams dar nėra taip pasisekę –  aukštesnės vietos niekas nėra užėmęs. Prizai – patys įvairiausi  Norint dalyvauti bekelės varžybose būtina sumokėti dalyvio mokestį už vieną automobilį – nuo 250 iki 500 litų (priklauso nuo varžybų). Komandai, kuri neturi rėmėjų, tai išties nemažai.– Apdovanojimų esame gavę pačių įvairiausių: nuo akumuliatoriaus, įrankių komplekto, prizinių vietų taurių, dalyvavimo sertifikatų iki mėsos rinkinių ir išlankstomos kėdės. Šiais metais „Gintariniame pajūryje“ už pirmąją vietą buvo įteiktas suvirinimo aparatas. Patys keisčiausi čia išvardinti prizai dažniausiai buvo gauti iš varžybų rėmėjų, – teigė jaunuolis.