Prenumeratoriams – „Senosios Prūsijos lobiai“

„Tauragės kurjeris“ paskelbė prenumeratos akciją, kurios metu užsisakantiesiems laikraštį dovanoja arbatžolių. Jas Nemuno pakrantėse surinko ir paruošė pagėgiškiai – Vietos veiklos grupės (VVG) „Pagėgių kraštas“ nariai. Šio amato juos išmokęs garsus žolininkas Virgilijus Skirkevičius sako, kad panemunėje surinktos žolelės ypač vertingos. Galbūt todėl dovanojamos arbatos ir vadinasi „Senosios Prūsijos lobiai“.
Prenumeratoriai gali pasirinkti iš keturių rūšių arbatų. Tai „Rambyno“ žalioji ir juodoji, šių abiejų arbatų mišinys ir arbata „Mylimiausiam svečiui“. Pastarąją sudaro trijų žolelių mišinys: siauralapis gaurometis, bruknių arba mėlynių ūgliai ir paprastojo raudonėlio žolė. „Rambyno“ žaliąją arbatą sudaro siauralapis gaurometis ir šaltalankio lapai, o „Rambyno“ juodoji arbata yra vien tik fermentuota siauralapio gauromečio žolė. Nesunku pastebėti, kad visų arbatų pagrindinė sudedamoji dalis – siauralapis gaurometis, liaudyje dar vadinamas ožkarože, o senesnės kartos atstovai galbūt šį augalą labiau prisimins rusišku pavadinimu „Ivan čai“. Apie šį augalą Rusijoje nuo seno kalbama su didžiule pagarba. Manoma, kad siauralapis gaurometis veikia priešuždegimiškai, ramina, slopina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą. V.Skirkevičius arbatą „Mylimiausiam svečiui“ rekomenduoja gerti persišaldžius, skundžiantis skrandžio sutrikimais, nemiga, norint stiprinti nervų sistemą. Tam įtakos turi papildomos arbatžolės: raudonėlis (gydo peršalimo, nemigą, skrandžio, nervų sistemos ligas) ir bruknės arba mėlynės (įeinančios į arbatas, gydančias diabetą, žarnyno, šlapimo ir tulžies pūslės ligas).– Mokymų Pagėgiuose metu pastebėjome, kad šiame krašte natūraliai auga daug mėlynių. Jų lapeliai ir stiebai tinkami diabetikams – reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. VVG „Pagėgių kraštas“ bendruomenė renka ir siauralapį gaurometį, blindę, karklo, gluosnio kačiukus, kurie naudingi sergantiesiems reumato, podagros ligomis. Jomis besiskundžiantiems reikia skystinti kraują, kad neištiktų infarktas. Žoleles galima gerti ir su medumi, – apie mišinių pasirinkimą aiškino žolininkas farmacininkas V.Skirkevičius. VVG „Pagėgių kraštas“ administratorius Sigitas Stonys arbatų pagrindinę sudedamąją dalį – siauralapį gaurometį – vadina tiesiog egzotika. Jo tikinimu, fermentuotas šis augalas („Juodoji“ arbata) skoniu primena „puero“ – subtilaus ir gero skonio arbatą.– Siauralapis gaurometis turi priešuždegiminių savybių, kadangi kaupia daug flavonoidų. Jis panašus į žaliąją kinišką arbatą. Tinkamas onkologinių ligų gydymui, nes turi daug flovanoidų, vitamino C ir pasižymi priešvėžinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Seniau mūsų krašte jo žiedai naudoti prostatito, prostatos adenomos gydymui ir profilaktikai. Rusai ją geria kaip kasdieninę „Ivano arbatą“ („Ivan čai“). Skoniu ji primena žaliąją arbatą, nes turi taninų, – papildė V.Skirkevičius.Pasak S.Stonio, visi arbatų mišiniai yra sudaryti garsaus žolininko V.Skirkevičiaus, pagėgiškiai griežtai vykdo jo nurodymus. VVG „Pagėgių kraštas“ projekte dalyvauja Vilkyškių, Kriokiškių, Lumpėnų, Aušgirių, Žukų ir Bitėnų gyventojai. Projektą kuruoja Aleksandro Stulginskio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslininkai. Arbatžolės džiovinamos modernioje A.Stulginskio universiteto mokslininkų sukurtoje eksperimentinėje vaistažolių džiovykloje.