Trylikametis Tomas: „Dėl šokių ryžausi pakeisti net gyvenamąją vietą“

Sausio 21 dieną sportinių šokių kolektyvas „Spindulys“ minėjo veiklos Tauragėje dešimtmetį. Prisimindamas penkmetį, atiduotą šiai studijai, scenoje valso žingsniu sukosi ir šiuo metu Kaune gyvenantis tauragiškis Tomas Paulius. Prieš metus išsiskyręs su trečia partnere bei ilgėdamasis standartinių šokių, kurių vyresnieji mūsų mieste nešoka, vaikinas nusprendė persikelti į kitą miestą. „Tiesiog jaučiu, jog dabar visą save turiu atiduoti šokiams. Jie man – ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas“, – savo sprendimą paaiškino Tomas.
Pažintis su šokiais – per prievartą Pasibaigus renginiui su Tomo šeima nuvykome į jų namus. Kol partnerė Greta valėsi makiažą, o poros tėveliai prie arbatos puodelio aptarinėjo savo atžalų pasirodymą, su jaunuoju šokėju susėdome pakalbėti apie tai, ką jam reiškia šokiai.Didžiulis noras suktis ant parketo, pasirodo, vaikinui gimė ne iš karto. Pirmoje „Spindulio“ treniruotėje jis apsilankė, tiksliau, tėvų buvo nutemptas per prievartą, sulaukęs septynerių.– Mėnesį tik sėdėjau ir nieko nenorėjau daryti. Viskas labai nepatiko. Maniau, tie keisti judesiai – ne man. Reikalai ėmė gerėti tik kai „sustatė“ šokti į porą. Tiesa, per pirmąjį konkursą sunkiai tramdžiau ašaras. Bijojau viešai apsijuokti, – apie sunkią pažintį su šokiais kalbėjo Tomas.Pamažu vaikinas priprato suktis ant parketo, o labiausiai – dėl skambios muzikos – patikdavo judėti „čia čia čia“ ritmu. Konkursuose Tomas dažniausiai lipdavo ant antrojo pakylos laiptelio. Labiausiai patiko „Spindulio“ organizuotas turnyras. Tačiau kad ir kiek tauragiškis stengdavosi, tikro, pergales skinančio šokėjo vadovai jame nematė.– Buvau žemas storuliukas. Tiesiog neturėjau duomenų. Dažnai man buvo kartojama, kad kažko pasiekti galiu tik sunkiu darbu. Kadangi užsikepiau įrodyti, jog nesu pilka masė, ėmiau intensyviau treniruotis, – kaip gimė įkvėpimas šokio žingsniu žygiuoti toliau, atskleidė Tomas.Paklaustas, kada tiksliai gimė meilė šokiui, vaikinas šūktelėjo mamai ir be jokių užuolankų pateikė jai klausimą: „Mama, nuo kada aš jau nebe storuliukas?“ Po trumpai nuvilnijusio juoko gretimame kambaryje netrukus išgirdome ir atsakymą – Tomas išstypo būdamas 11-os. Taigi dvejus metus paauglys mėgaujasi šokiu, o ne tik intensyviai treniruojasi. Partnerių ieško per skelbimus Per šešerius šokiui atiduotus metus Tomas pakeitė keturias partneres. Dabar šoka su penktąja. Paklaustas, kas lėmė išsiskyrimą su ankstesniosiomis, vaikinas įvardijo charakterių skirtumus.– Partnerė turi būti simpatiška, bendraujanti ir visiškai kitokia nei save pateikia šokių aikštelėje. Turime siekti tų pačių tikslų. Su paskutiniąja partnere Tauragėje buvo daug nesutarimų, kol galiausiai ji metė šokius man nieko nepasakiusi. Tris savaites buvau priverstas ilsėtis. Tai ilgiausias laikotarpis. Tuomet ir gimė idėja persikraustyti į kitą miestą. Tą patį man patarė ir vadovai. Be to, norėjosi toliau šokti standartinius šokius, o jų Tauragėje moko tik iki 13 metų, – persikraustymo priežastis atskleidė ne vieno reitingų konkurso finalistas.Šokdamas lotynų šokius Tomas net nesušyla, matyt, neatsiduoda greitai pulsuojančiam ritmui. O štai standartas vaikiną „veža“. Ypač patinka elegantiškasis valsas ir kvikstepas. Iš lotynų – rumba ir samba. Sunkiausiai sekasi susidoroti su džaivu. Šokdamas šį šokį, paauglys nesijaučia tvirtai.O kaip šokėjai ieško partnerių? Pasirodo, Lietuvos sportinių šokių federacijos puslapyje veikia skelbimų grafa. Nurodai gimimo metus, ūgį bei kokioje šokių klasėje šoki, ir lauki laiškų. Partneriai ne tik turi fiziškai tikti vienas kitam, bet ir jų amžius neturi skirtis daugiau nei ketveriais metais.Kaip pavyzdį vaikinas pateikė buvusių „Spindulio“ šokėjų Aurimo Bartkaus ir jo partnerės Augustės porą. Pasak Tomo, jie puikiai jaučia šokį, o ant parketo sugeba būti kitokie nei gyvenime. Atrado tinkamiausią partnerę Į Kauną, kuriame šiuo metu studijas tęsia jo mama, Tomas išvyko prieš metus ir, pajutęs didmiesčio pulsą, iškart jame atsigavo.– Pirmąjį pusmetį mokyklos nepakeičiau – važinėjau į pamokas Tauragėje, tačiau šokau jau Kauno „Sūkurio“ sportinių šokių kolektyve. Susiradau aukštesnės už mane šokių klasės partnerę Renatą ir ėmiau dar intensyviau treniruotis. Nors per pusmetį pasiekiau jos lygį, kortas vis maišė mūsų ūgių skirtumas. Nuolat girdėjome, jog ant parketo neatrodome gerai. Tada atsirado dabartinė partnerė Greta. Šokame kartu tik mėnesį, tačiau jaučiamės pasiruošę konkursams. Geriausia partnerė, – tvirtai konstatavo D kategorijos (penktos iš devynių) šokėjas Tomas.Su Greta Tomas ne tik kartu šoka, bet ir mokosi. Net ir gyvena šalia vienas kito.– Gerai sutariame, nes esame panašūs. Abu labai norime šokti. Man nebereikia „susispausti“ kad galėčiau tinkamai į savo glėbį priimti partnerę. Tinkame fiziškai. Ar Greta simpatiška? Manau, kad taip, – į mano provokuojantį klausimą drąsiai atsakė Tomas.„Spindulio“ dešimtmečio jubiliejus šiai porai buvo pirmasis viešas pasirodymas. Vaikinas prisipažino po jo sulaukęs pagyrimų. Aprangai – pora tūkstančių Pašnekovo socialinio tinklalapio „Facebook“ profilyje – per 1100 draugų. Ar šokiai padeda jų susirasti? Kaip į šokėjui privalomą makiažą bei aukštakulnius žiūri vyriškos lyties draugai?– Iš pradžių „stumdavo“ ant manęs, klausdavo, ar dar neatsibodo, bet vėliau susitaikė. Tarp draugų yra ir šokėjų. Šiaip šokių pasaulis sudėtingas. Jame daug apkalbų, – pripažino Tomas.Bandau jį išprovokuoti. Ar šokis padeda pritraukti merginų dėmesį? Pašnekovas tik gūžteli pečiais. Suprantu, apie simpatijas kalbėti dar per anksti. Tačiau žinau viena: būsimoji Tomo žmona bus patenkinta – vedybų dieną vyras su malonumu šoks valsą ir net ją išmokys.– Mano žmona bus šokėja, tad nereikės mokyti, – šyptelėjo Tomas.Bendraujame jau pusvalandį. Girdžiu, kaip kitame kambaryje besikalbantys Gretos ir Tomo tėvai vis dar aptarinėja šokių pasaulio reikalus. Lyg kitos temos jiems neegzistuotų.Išties, norint tapti profesionaliu šokėju būtinas didžiulis tėvų palaikymas. Šokiai „suvalgo“ nemažai pinigų. Pavyzdžiui, standartiniams šokiams skirta Tomo apranga atsiėjo apie 2000 Lt. Kasmet reikia pakeisti po dvejus šokių batelius. O kur dar lotyniškiems šokiams skirti drabužiai, išvykos į konkursus, treniruočių mokestis.– Už gera reikia susimokėti. Šokis mane užvaldęs. Šoku net kalbėdamas telefonu, – į mano nebylų klausimą, ar verta, atsakė ateityje gyvenimą ketinantis sieti su šokiu.Atrodo, jog šokis Tomui – viskas. Bet ar kada jis galvojo imtis ko kito?– Patinka lengvoji atletika, tačiau lengvaatlečiu būti jau per vėlu, – nustebino vaikinas.Pomėgis bėgioti pasitarnauja ir šokių pasaulyje. Norintieji tapti gerais šokėjais privalo sportuoti papildomai, ne tik kasdien sukiotis ant parketo. Norėtų šokti su seserimi Mums besišnekučiuojant šalia ant sofos prisėdo vienuolikmetė Tomo sesuo Miglė. Ji irgi šokėja. Kurį laiką Tomas ir Miglė buvo vieninteliai du „Spindulio“ kolektyvui priklausantys tos pačios šeimos nariai. O kodėl jiems netapus pora ant parketo? Pritardama man Miglė linktelėjo. Netgi prasitarė neseniai su broliu dariusi „prisimatavimą“.– Šiuo metu ji man per žema. Galbūt ateityje. Norėtume šokti kartu. Manau, būtų mažiau bėdų. Jei pažiūrėtume, koks buvau 11 metų, tuomet ji už mane geresnė šokėja. O šiaip tai ne, – savo ir sesės sugebėjimus sulygino Tomas.Miglė, kuriai nuo mažens šokti sekėsi geriau, tik linktelėjo ir į rankas įdavė naują savo augintinį – mažutį vėžliuką. Šis pasirodė besantis daug greitesnis nei aš tikėjausi. Matyt, šokėjų namuose ir vėžliai juda energingu šokio ritmu.