Dėmesio centre

Žinoma, TV laidos „Dėmesio centre“ vedėjas mano, kad jo vedamos laidos dėmesio centre visuomet yra svarbiausias tos dienos įvykis arba bent jau tai konkrečiai dienai svarbus žmogus. Bet nebūtinai.

Nes, kaip keista bebūtų, jums, televizijos laidų eteryje beieškantiems, didžiausio dėmesio centre lieka tos jūsų žiūrimos laidos vedėjas. Jei sakote, kad šitaip nėra, norėčiau jums priminti Algimantą  Čekuolį. Niekada nežinojote, apie ką jis savo laidoje pasakos. Tačiau įsijungdavote: nes tai Čekuolis! Negaliu nutylėti: buvo ir jo nemėgstančiųjų. Nes – jei jau esi ekrane – tai visuomet dalis žiūrovų tavęs laukia. O kita dalis – neišvengiamai perjungs kanalą. Tokia ir yra šiandienos pokalbio tema. Tokia ir problema. Ir netikiu, kad ji yra išsprendžiama.

Tiesa, jei tas šiandienos Objektas – TV vedėjas – būtų duonos kepėjas, vynuogių spaudikas ar net pats Gražiai Giedantis Angelas, tuomet galėtume aptarinėti ne tik iškeptosios duonos skonį, bet ir kepėjišką jo rūbą. Galbūt – netgi vyno gamybos technologijas ar prijuostes. Arba būdus balso stygoms lavinti. Bet, deja, jis – tik prodiuserių ir kitokių direktorių atrinktas lietuviškosios TV laidos vedėjas. Ir nieko negalime pakeisti. Nes negrįžtamai praėjo laikai, kai į žiūrovų laiškus televizija  reaguodavo. Nūdiena yra kitokia.

Kodėl čia šiandien ir kodėl apie tai? Ogi todėl, kad visai atsitiktinai į rankas pakliuvo prieš šimtą metų sukurtoji Libano rašytojo Chalilio Džubrano (Khalil Jubran) knyga. Ir štai, kas joje rašoma: „Jei jūs kepate duoną abejingi, tai jūsų duona yra karti ir tik šiek tiek apmalšina alkį. Jei jūs su pykčiu ir pagieža spaudžiate vynuoges, tai tas pyktis ir toji pagieža apnuodija vyną. Ir jei jūs giedate kaip angelai, bet nemėgstate giedoti, tai jūs trukdote išgirsti tikruosius dienos ar nakties garsus…“

Tebūnie man atleista, bet kažkodėl iškart šias mintis pritaikiau lietuviškų TV laidų vedėjams. Tikiu, kad jų pavardes minty dabar iškart jau ir įsirašėte: jau žinote, kas abejingai kepa duoną ir kas iš ekrano pilsto apnuodytą vyną. Ir net jaučiate kas, tarsi angelas giedodamas, trukdo išgirsti tikrąjį garsą.

Gi ne kartą apie televiziją virtuvėje kalbėdami jūs esate savęs paklausę, kodėl gi Toji Vedėja Visuomet yra tokia susiraukusi ir pikta. Gi buvo taip, kad į ilgus metus jums patikusį ir beveik mylimą jūsų mėgstamos Laidos Vedėją (ir kartu į pačią laidą) nebegalite žiūrėti po to, kai jis, alkoholio persisotinęs, griuvinėjo pernykštėje Jūros šventėje. Gi buvo taip, kad nustebote, sužinoję, kad Dar Vienas Vedėjas – labai jūsų mylimas ir iš pažiūros protingas – pastaruosius keletą metų nėra parašęs nė vieno gramatiškai normalaus sakinio, o tik persako per suflerį (toks įrenginys, kurio tikriems žurnalistams niekada neprireikia) perduodamą tekstą. Taip. Iš dainos žodžių neišmetame: todėl ir jie – kartu su kitaip dirbančiais – daro didelę įtaką visuomenės nuomonei. O kartais – net formuoja itin jaunų žmonių socialinę elgseną.

Girdžiu, kad prašote daugiau pavardžių. Bet šįkart esu nusprendęs tik dvi ištarti. Viena – A.Čekuolio – jau buvo. O kitą taupau pačiai pabaigai.

Vienas iš įdomesnių šiandienos žurnalistikos tyrimų įvyktų, jei kas nors bandytų atsakyti į klausimą, kas gi šiandien yra laidos vedėjas. Ar reikalingas jam išsilavinimas ir gimtosios kalbos žinojimas? Bet neįvyks. Nes ir šio rašinio skaitytojams nepavyks atsakyti į elementariausią klausimą: kiek gi tų TV laidų vedėjų mes Lietuvoje turime?

Viena nevykusi dainininkė dar visai neseniai buvo TV laidos vedėja. Niekada niekas jos nemėgo. Bet televizija kentėjo, nes… taip reikėjo tą televiziją pinigais parėmusiam. Dabar ją pakeitė gražesne ir jaunesne. Taip pat nieko bendro su televizija neturėjusia. Jei pasikapstysite, surasite, kad pasikeitimus lėmė… pasikeitęs tos TV finansinis rėmėjas. Sunkiausia televizijoms būna, kai joms prireikia ir šiek tiek žinomo veido, ir gražiai bei taisyklingai kalbančiųjų. Rasti nebūna sunku: sunku būna atsirinkti. Nes į atranką (dabar jos dažniausiai vadinamos tarnybinėmis ir yra neoficialios) pradeda plaukti vargingiausiai Lietuvoje uždirbantys, t.y. aktoriai. Ir gražūs, ir protingi, ir jauni, ir, kaip jiems patiems atrodo, iškalbingi. Bet yra viena bėda, apie kurią laikraščiai ar internetiniai portalai nerašo: tie „artistai“, visą gyvenimą mintinai mokęsi tekstus, mano, kad ir televizija jiems paduos gražias iš anksto parašytas raides. O jie, girdi, smagiai – gal kiek improvizuodami – ir pakalbės. Nesakau, kad visada, bet dažniausia būna taip: kai teksto nėra, tai ir aktoriaus nėra. Netinka. Ir tada vėl atsisukama į kokią nors karjerą baigiančios dainelių grupės dainininkę. O dabar – kaip žadėta – dar apie vieną konkrečią pavardę.

Naujos televizijos naujoje laidoje naujas jos vedėjas kažkoks Mantas Katleris klausia simpatiškos ir jau žinomos savo pašnekovės: „Klausyk, o kas tau yra svarbiau: papai ar šikna?“

Anot jo, dabar tai Lietuvoje yra svarbiausia. Arba dėmesio centre.