Apskrities tarnybos susirinko padejuoti

Liepos 14ąją apskrities viršininko pavaduotojas Raimondas Matemaitis aptarti pusmečio veiklos sukvietė apskrities rajonų savivaldybių ir Tauragės apskrityje veikiančių tarnybų vadovus. Pagrindinis susitikimo tikslas – žiniasklaidos pagalba kuo plačiau informuoti visuomenę apie Tauragės apskrityje veikiančių tarnybų darbą, veiklos rezultatus ir padėtį apskrityje.
K.Mačionio foto Susitikime dalyvavo Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje Viktoras Kovšovas, Tauragės rajono savivaldybės meras Robertas Piečia, Jurbarko rajono savivaldybės meras Ričardas Juška, Šilalės rajono savivaldybės meras Albinas Ežerskis, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Remigijus Špečkauskas,Eugenijus Motiekaitis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vadas Dimitrijus Fomkin, Klaipėdos teritorinės muitinės Kriminalinės tarnybos viršininkas Telesforas Šimkus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Tauragės apskrities skyriaus viršininkas Virgilijus Kulikauskas, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Laimutė Mačernienė ir „Sodros“ Tauragės skyriaus direktorius Žydrūnas Valančius. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Remigijus Rudminas, jo pavaduotojas Pasak Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo E.Motiekaičio, apskrityje nusikalstamumas padidėjo 15 proc. Ypač padaugėjo vagysčių. Visi apskrities teritoriniai policijos padaliniai ištyrė apie pusę visų nusikaltimų. Kaip vieną didžiausių problemų komisariato viršininko pavaduotojas įvardijo miestų apšvietimo klausimą.Komisariato viršininkas R.Rudminas apžvelgė policijos veiklos problemas. Pasak viršininko, viena jų, labiausiai įtakosianti policijos tolimesnę veiklą, – policininkų etatų mažinimas. Policininkų apskrityje turės sumažėti 34 etatais. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Tauragės apskrities skyriaus viršininkas V.Kulikauskas teigė, kad FNTT pradėjo 37 ikiteisminius tyrimus pagal 56 nusikalstamąsias veikas finansų sistemoje. Kaip pavyzdį viršininkas pateikė, kad pernai, per pirmąjį metų pusmetį, tebuvo pradėta 12 ikiteisminių tyrimų. – Kaip bebūtų keista, nors ir sunkmetis, tačiau įmonės stengiasi kuo greičiau atlyginti padarytą žalą valstybės biudžetui. Dar niekuomet nesame turėję tiek išieškotos žalos, kuri šiemet jau sudaro 577 tūkstančius litų, – kalbėjo V.Kulikauskas. Pasak „Sodros“ Tauragės skyriaus direktoriaus Žydrūno Valančiaus, Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės įmokų surinkimo užduotis šių metų pirmajam pusmečiui buvo 54199 tūkst. Lt, faktiškai tesurinkta 50617 tūkst. Lt. – Ekonominio sunkmečio pasekmės „Sodrai“ yra apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis mažėjimas, vidutinio darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, mažėjimas ir terminuotų įsiskolinimų kiekio padidėjimas, – sakė Ž.Valančius. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Laimutė Mačernienė susitikime sakė, kad bendras nacionalinio biudžeto surinkimas pirmąjį šių metų pusmetį Tauragės apskrityje sudarė 95,29 proc. Iki užduoties įvykdymo pritrūko kiek daugiau nei 3 mln. litų. Labai padaugėjo bankrutuojančių įmonių. Šiuo metu apskrityje yra 34 įmonės, kurioms suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas. Pasak Klaipėdos teritorinės muitinės Kriminalinės tarnybos vadovo T.Šimkaus, vis dar nemažėja cigarečių ir naftos produktų kontrabanda bei jų nelegali prekyba. Muitinės atstovas pasakojo, kad prisidengiant iš Rusijos įvežamais gėrimais Tauragėje platinamas pilstukas. Savivaldybių merai kaip pagrindinę problemą iškėlė finansus. Štai Pagėgių savivaldybė negavo 902 tūkst. Lt iš valstybės biudžeto, o savivaldybės įstaigų kreditoriniai įsiskolinimai liepos 1 d. sudarė 2,4 mln. litų. Šilalėje biudžetas sumažintas per 2 mln. litų. Jurbarko rajono savivaldybės meras R.Juška sakė, kad kaip ir visose savivaldybėse padėtis sudėtinga, o biudžeto finansavimo atsilikimas nuo kovo mėnesio svyruoja, tai sudaro 2,5–3 mln. Lt.Tauragės rajono savivaldybėje finansinė padėtis tokia pat kebli. Pasak mero R.Piečios, po pirmojo rajono biudžeto sumažinimo 2,3 mln. Lt savivaldybė turėjo susimažinti savo biudžetą ir jį pasitvirtinti iš naujo, bet ir pagal patvirtintą ir sumažintą biudžetą savivaldybė liepos 1 dieną iš Finansų ministerijos negavo 2,6 mln. Lt.– Manau, kad tai ne paskutinis rajono biudžeto mažinimas, numatyta mums sumažinti dar 3,5 milijono litų, – kalbėjo R.Piečia. Kalbėdamas apie taupymą, meras pabrėžė, kad etatų mažinimas šiemet jokio efekto neduos, atvirkščiai – savivaldybė dėl to patirsianti tik nuostolį. Meras nuogąstavo, kad metiniai pinigai, kurie buvo skirti socialinėms pašalpoms mokėti, birželio mėnesį jau baigėsi. Socialinėms pašalpoms iki metų galo savivaldybei trūksta 1,5 mln. Lt.