Vokiečių karo belaisvių palaikams – kita amžinybės vieta

Mažonų seniūnijos Vizbutų kaimo žvyrduobėje VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ specialistai atlieka vokiečių karo belaisvių palaikų ekshumacijos darbus. Vokietijos karių kapų globos tautinė sąjunga rūpinasi savo tautiečių perlaidojimu ir palaiko glaudžius ryšius su istorikais bei kultūros paveldo specialistais. Gavę duomenų apie tėvynainių palaidojimo vietas, vokiečiai organizuoja palaikų ekshumacijos ir tyrinėjimo darbus. Pernai vykusių kasinėjimų metu Vizbutų žvyrduobėje atkasta 20 kapų. „Kultūros vertybių globos tarnybos“ direktorius Vladas Armonas mano, jog šiemet kasinėjimai bus baigti.
Apie palaikus buvo žinoma seniai  Apie Vizbutų žvyrduobėje palaidotus vokiečių karo belaisvius buvo žinoma seniai. Tauragės savivaldybės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas „Tauragės kurjeriui“ pasakojo, jog 1988 metų rudenį, tiesiant komunikacijas į naujai statomą Tauragės televizijos bokštą, buvo aptikti žmonių palaidojimai. Nustatyta, kad ten palaidoti vokiečių belaisviai, kurių stovykla 1945–1946 metais veikė prieškario 7-ojo pėstininkų žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko kareivinėse Vytauto gatvės gale. Rusams užėmus Tauragę čia įsikūrė Raudonosios armijos kareiviai.Vokiečių belaisviai dirbdavo įvairius darbus, taisydavo kelius, geležinkelį. Belaisvių stovykloje Tauragėje galėjo kalėti apie 2000 vokiečių kareivių, kurių dalis nuo prasto maisto, ligų ir visiško išsekimo mirė. Mirusius veždavo į greta buvusią Visbutų kaimo žvyrduobę. Laidodavo stichiškai, tad kapavietės išsidėsčiusios per visą žvyrduobę. Manoma, kad šioje vietoje palaidota apie 100 belaisvių. Pokario metais žvyrduobė buvo išlyginta, o teritorija pradėta naudoti kaip dirbama žemė.Aptikus palaidojimus imtasi visų paveldosaugos priemonių: kreiptasi į Kultūros vertybių apsaugos departamentą dėl laidojimo vietos įtraukimo į kultūros paveldo sąrašus, nustatyta ir patvirtinta palaidojimo teritorija. Ši procedūra užtruko iki 1992 metų. Žemės kasinėjimo darbai nebuvo vykdomi, kiek buvo apardytų palaidojimų iki 1988 metų, tiek jų ir buvo.1992 metų spalį šioje vietoje pastatytas kuklus paminklinis akmuo. Žemė su mirties ženklu Iki skausmo paradoksali ši vieta. Už keliasdešimt žingsnių nuo vokiečių karo belaisvių kapų yra palaidota 900 žydų. Taip rašoma ant paminklo. Artėjant Antrajam pasauliniam karui rusai čia iškasė duobę bunkeriui statyti, tačiau jo nepastatė. Užėjus vokiečiams karo pradžioje čia buvo šaudomi žydų vyrai. Greta gyvenusi, dabar 87 metų Elena Mačiūnaitė-Kaminskienė žydų ir vokiečių tragedijas matė savo akimis. Prieš karą nuo Pasvalio kilęs jos tėvas, savanoris Bronislovas Mačiūnas čia buvo gavęs žemės ir pasistatęs trobesius. – Nuo karo su žeme nepabėgsi, – sako ponia Elena. – Kai kasė duobę bunkeriui, kai šaudė žydus, kai laidojo vokiečius, niekas tėvo leidimo neprašė. Darė taip, kaip už nugaros stovinčiam su šautuvu buvo patogu. Kaip toliau reikės gyventi ant svetimų kaulų, jokiai valdžiai nerūpėjo.Mirusius vokiečių karo belaisvius laidodavo patys vokiečiai. Dažniausia atnešdavo, kartais atveždavo vežimu. Jie buvo išbadėję ir išsekę. Rusų sargybiniai jų net nelydėdavo. Arčiau gyvenantys kaimo žmonės kuo turėjo, tuo juos maitindavo. Kelis kartus už maistą belaisviai žmonėms siūlė laikrodžių, tačiau, pasak Elenos, lietuviai jų atsisakė.Prie savo tėvynainių kapų vokiečiai buvo pastatę medinius kryželius su vardais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Matydama kilnius darbus Elena gailisi, kad tu kryželių nesurinko ir neišsaugojo. Čia palaidoti mirusieji taip ir liks nežinomi Vokietijos kareiviai, nes nustatyti palaikų tapatybę yra labai sunku. Ekshumacijos darbus atlieka specialistai Tą patvirtino ir kasinėjimo darbus atliekantis archeologas Algirdas Juknevičius bei istorikas Sakalas Natkevičius. Žuvusieji mūšio lauke buvo laidojami su žetonais, dauguma jų turėjo asmeninius daiktus, pagal kuriuos nors ir sunkiai, tačiau įmanoma nustatyti žuvusiojo tapatybę. Su belaisviais – žymiai blogiau. Jie kartais buvo laidojami nuogi, veidą pridengiant popieriaus skiaute. Vizbutų kapinyne rastos tik kelios dantų plombos.– Viena didžiausių ekshumacijos ekspedicijų, kurioje teko dalyvauti, vyko 2005 metais. Nutarus rekonstruoti Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos sporto aikštyną, jame buvo atkasta ir ekshumuota 800 Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikų, kurie vėliau buvo perlaidoti Klaipėdoje. Ekshumuotus palaikus apžiūri Vokietijos karių kapų globos tautinės sąjungos ekspertas ir parenka jų perlaidojimo vietą, – sakė „Kultūros vertybių globos tarnybos“ direktorius V.Armonas.Palaikų ekshumacijos darbus atliekančios įmonės vadovas dėkingas Tauragės savivaldybės valdžiai už geranoriškumą ir techninę pagalbą.