Į Lenkiją – tarsi į Meką

Lenkija – lietuvių Meka, – drįsta sakyti tauragiškis Gintautas, neiškentęs, savaitgalį su šeima sėdęs į mašiną ir nulėkęs į Suvalkus. Informacijos gausa, kad kaimyninėje šalyje viskas stulbinamai pigu, vyrui nedavė ramybės, todėl ir nusprendė įsitikinti, ar žurnalistai nemeluoja. Nemeluoja – šiandien teigia tauragiškis. Įspūdžius apie kelionę į kaimynų pasienio miestą Gintautas papasakojo „Tauragės kurjeriui“.

Iki Suvalkų – mašinų vilkstinė

Kad tauragiškiai plūstų į Lenkiją pirkinių, neteko girdėti. Mat nearti. Žemaičiai rūstauja, kad šiuo atžvilgiu labiau pasisekė dzūkams.

– Ogi visai netoli, – sako Gintautas, – nuo Tauragės iki Suvalkų 190 kilometrų. Kelionėje, iš namų išvažiavę septintą ryto, trukome 2,5 valandos. Beje, įdomi detalė, vakarykščiai nei Tauragėje, nei Šilalėje niekur neradome pirkti zlotų. Kaimynų valiutos įsigijome tik pavakariais.

Nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, pasak Gintauto, kai kelias įsuka į VIA-Baltija greitkelį, mašinos ištįsta į vilkstinę – galo nematyti. Tačiau kelionei tai netrukdo. Muitinėje niekas keliautojais nesidomi, mašinos beveik nė nepristabdžiusios kerta sieną. Nuo sienos iki Suvalkų – apie 40 km.

– Lenkija mus pasitiko giliomis pusnimis, o nedidelis provincijos Suvalkų miestas – spalvingais dažytais daugiaaukščiais namais, – Suvalkuose Gintautas sakė viešėjęs pirmąkart.

Gal todėl toli prekybos centro neieškojo – važiavo ten, kur ir kiti lietuviai, į LIDL. Visos aikštelės, kelkraščiai, kur tik nedraudžiama statyti automobilių, vyro teigimu, kimšte prikimšti lietuvių automobilių. Krovininiams sunkvežimiams, atvežusiems į prekybos centrą prekes, sudėtinga tarp jų išlaviruoti. Kainos perpus mažesnės Prekybos centre – minia lietuvių.

– Mes atvažiavome apie 10 valandą. Kaunietis, su kuriuo kalbėjomės stovėdami eilėje susimokėti už pirkinius, tikino, kad 7 valandą, kai prekybos centras atidaromas, lietuvių būna dar daugiau. Ir pigiausios prekės jau buvo išpirktos, tiesiog iššluotos jau nuo ankstaus ryto. Mes rinkomės iš brangesnių, – pasakojo Gintautas.

Lenkų parduotuvėje buvę vos keli, ir tie patys, vyro teigimu, tarsi sumišę, nustebę, kas jų mieste darosi. Prieiti prie lentynų sudėtinga – jos apgultos pirkėjų. Vyras sako, kad rinktis prekių nelabai yra kada, tiesiog imi, kas po ranka. Net azartas apima – o jei nebeliks.

Eilėje prie kasos stovėję valandą, tauragiškiai įsigijo prekių už 500 litų. Kasos aparatas išmušė beveik metro ilgio čekį. Gintautas skaičiuoja, kad Tauragėje už tiek prekių, kiek įsigijo Suvalkuose, jų šeima būtų sumokėjusi per 800 litų. Skaitytojų smalsumui patenkinti pateikiame keletą Gintauto Lenkijoje įsigytų produktų kainų. Grįžęs namo vyras net sudarė sąrašėlį, kiek panašūs produktai kainuoja Tauragės prekybos centruose. Už pakelį sviesto (tikro, ne riebalų mišinio) vyras Lenkijoje sumokėjo 1,80 Lt (Tauragėje pakelis sviesto kainuoja 2,90–3,50 Lt). Beje, tauragiškio tikinimu, lenkiškas sviestas labai skanus. Dešimt kiaušinių kainavo 2,80 Lt (Tauragėje – 4,20 Lt), kilogramas vištienos krūtinėlių – 5,90 Lt (atitinkamai 11,50 Lt), maišelis ryžių – 2,20 Lt (at. 6 Lt), butelis aliejaus – 3,40 Lt (at. 6 Lt), 3 kg skalbimo miltelių „Rex“ pakuotė kainavo 13,30 Lt (Tauragėje tokios pakuotės rasti nepavyko, 2 kg „Tide“ miltelių čia kainuoja 20 Lt), kilogramas saldainių su likeriu Lenkijoje – 17 Lt, 1 kg miltų – 75 centai.

– Alkoholio nepirkome. Greta eilėje stovėjęs kaunietis už butelį 0,7 litro „Tekilos“ sumokėjo 25 litus, už butelį „Carlsberg“ alaus – 1,90 lito. Pas mus toks alus kainuoja per 3 litus, – pasakojo Gintautas.

Pardavėjos dirba sparčiai

Vyras pasakoja, jog lietuviai, kad būtų greičiau, jau sukūrė apsipirkimo taktiką Lenkijos prekybos centruose. Kadangi laisvą pirkinių vežimėlį rasti sunku, į prekybos centrą einama trise – vienas laukia vežimėlio, kitas iškart stoja į eilę prie kasos, trečias į glėbį kraunasi pirkinius.

– Visi perka pilnutėlius vežimus, vienas pirkėjas paprastai nukrauna visą kasos judamąją juostą, – Gintautas pasakojo, kad jį itin nustebino pardavėjų darbo tempas – jis nespėjęs atgal į vežimėlį krauti nuskenuotų prekių.

Esą jei Suvalkų pardavėjos dirbtų mūsų prekybininkų tempais, pirkėjai eilėse lauktų visą dieną. Eilės prie visų penkių parduotuvės kasų, pasak Gintauto, buvo nutįsusios gal iki 40 metrų. Ir nė trupučio nemažėjo. Vyras tikina, kad ketino dar pasižvalgyti po Suvalkus, tačiau po tokio apsipirkimo nebebuvę nei laiko, nei jėgų, skubėjo namo.

Parsivežė nuoskaudą

Drauge tyrinėjame vyriškio iš Lenkijos parsivežtą čekį. Prisipažinau, kad tokio ilgo dar neteko matyti. Tačiau, pasak Gintauto, niekas tuo Lenkijoje nebesistebi. Visiems tokius ilgus čekius muša. Visi produktai čekyje suskirstyti į atskiras grupes, žymimas trimis didžiosiomis raidėmis – A, B ir E. A grupės produktams skaičiuojamas 22 %, B – 7 %, E – 3 % Pridėtinės vertės mokestis. Pavyzdžiui, A grupei priskirtas tualetinis popierius, saldainiai, kakavos produktai, šampūnas, prieskoniai, skalbiamieji milteliai. B grupei – riešutai, makaronai, kai kurie mėsos produktai, aliejus, žuvų konservai. E grupei priskiriami kiaušiniai, vištiena. Gintautas nežino, ar darkart važiuos į Lenkiją apsipirkti. Pastaroji kelionė buvusi atrakcija, savotiška iškyla smalsumui patenkinti.

– Visai smagu, – sako vyras ir apmaudžiai priduria: – tik nuoskauda liko, kad lenkai tą patį sviestą už litą, o mes už tris litus valgome.

Tualetinis popierius akcija