Miestelėnai liko be Užgavėnių laužo

Antradienį, Užgavėnių dieną, vijome žiemą iš kiemo. Persirengėliai nuo pat ryto iki sutemų vaikštinėjo po namus prašydami „blynų ir kavos“. Miesto įstaigose ir įmonėse lankėsi ir grupelė persirengėlių iš Kultūros centro. Tačiau tradicinių Užgavėnių centrinėje miesto aikštėje nebuvo, 18 valandą į centrinę aikštę atėję miestelėnai liko it musę kandę – nei Užgavėnių linksmybių, nei blynų, nei laužo dūmų kvapo.
Užgavėnėms finansavimo negavo  – Šventė buvo: mūsų darbuotojai ėjo per įmones, įstaigas. Nebuvo tik masinio renginio aikštėje. O nebuvo todėl, kad nebuvo finansuotas mūsų projektas. Mes jums pranešimo apie renginį nesiuntėme, – gynėsi Kultūros centro vedėjas Petras Jokubauskas. Pats vedėjas pranešimo žiniasklaidai nesiuntė, bet informaciją apie vasario mėnesio Kultūros centro planus ir renginius redakcijoms išsiuntė savivaldybės atstovei spaudai. Šiame plane buvo numatytas Užgavėnių renginys, turėjęs vykti Tauragės mieste vasario 24 dieną, 18 valandą.Tauragės rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Zenonas Komskis nesutinka su tuo, kad tauragiškiai liko be Užgavėnių. Esą Kultūros centro darbuotojai nuo pat ryto vaikštinėjo po miestą ir įstaigas. Renginiui finansavimas esą neskirtas todėl, kad kol kas nepatvirtintas savivaldybės biudžetas. Apsiėjo be didelių išlaidų Užtat Jovarų bendruomenė susirengė triukšmingas Užgavėnes. Susirinkę į būrį šio mikrorajono gyventojai degino laužą, dainavo ir pokštus krėtė. Šventėje dalyvavo ir miesto seniūnas Virginijus Žilius. Renginį vedė vietiniai aktyvistai – Birutė ir Juozas Vitkai. – Kokių čia išlaidų reikia? – pusiau juokais, pusiau rimtai klausė viena Jovarų bendruomenės narė. – Kaukes ir Morę patys pasigaminom, blynų prisikepėm. Kainavo tik įgarsinimas. Svarbiausia iniciatyva. Blynas, košė ar spurga – už 20 centų Graži Užgavėnių šventė surengta ir „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 2-ojo pradinukų korpuso (buvusiame „Ereliuko“ darželyje) kieme.  – Buvo labai graži šventė, visiems buvo smagu. Su pradinukais čia ateiname kasmet. Pažiūrėti Užgavėnių linksmybių visada ateina ir aplinkinių namų gyventojai, – pasakojo „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pirmokėlių mokytoja Vilma Novikienė. Į Užgavėnių šventę buvo įtrauktas visas mokyklėlės personalas. Darbininkas Kazimieras Jončas griežė bandonija, o šeimininkėlėmis moksleivių vadinamos valytojos persirengė Kanapiniu ir Lašininiu. Lašininis šventei išvirė Užgavėnių šiupinį – perlinių kruopų košę su mėsa ir žirniais. Spurgų ir blynų virėjos prikepė maždaug po pustrečio šimto. Tiesa, už Užgavėnių vaišes mokinukams teko susimokėti, mat produktus supirko mokyklėlės kolektyvas. Blynas, spurga ar šiupinio porcija kainavo 20 centukų. Gaila tik tų vaikų, kurie pinigėlių į mokyklą neatsinešė. Anot „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Angelės Naujokienės, surinkti pinigėliai išlaidų neatpirks, tačiau vaikai gavo karšto maisto, nereikėjo vaišių neštis iš namų. Prie blynų ir spurgų pardavėjų laukė pulkai vaikų. Mums su mokytojomis besikalbant aikštė ištuštėjo. Mokyklėlės kieme neliko ne tik šventės dalyvių, bet ir nė vienos šiukšlelės. Organizuota moksleivių komanda darniai viską sutvarkė. Gaurė paskelbta laikinąja Užgavėnių Respublika Vasario 24-ąją Gaurės pagrindinėje mokykloje gyvavo laikinoji Užgavėnių Respublika. Susirinkę į mokyklą mokytojai, mokiniai, kai kurie tėveliai plušo išsijuosę: gamino kaukes, Mores, Užgavėnių patiekalus.Laikinosios Užgavėnių Respublikos prezidentė, matematikos mokytoja Angelė Spūdvilienė visus sukvietė į mokyklos fojė, kur vyko nuotaikingi klasių prisistatymai. Pašokę, padainavę, patriukšmavę, vaikai nukrovė stalus atsineštais valgiais. Prikimšę pilvus, čiupo kelmą, karutį, virtuvinių muzikos instrumentų, Mores ir žiemos varyti iškeliavo į Gaurės miestelį. Pašūkavę šen ir ten, grįžo prie mokyklos, kur degė sukrautas laužas, vyko pirmosios Lašininių ir Kanapinių kvadrato ir futbolo varžybos.  Dapkiškiams kaukes dovanojo tauragiškis Nuo vidurdienio persirengėliai vaikštinėjo ir po Dapkiškių kaimą, o popiet ant laužo buvo sudeginta Morė. Užgavėnių tradicijos Dapkiškiuose gajos jau ne vienerius metus.Jaunimas kartu su būrelio vadove ir kultūrinių renginių organizatore Birute Giliuviene iš anksto šventei ruošėsi kaukes. Šešiolika kaukių formų iš laikraščių ir lipalo Dapkiškių raganaitėms, žydukams ir velniukams pagamino ir dovanojo tauragiškis Kęstutis Bružas.   „Taurų žiburys“ blynus čirškino Taurų persirengėliai nuo pat ankstaus Užgavėnių ryto kaimo gyventojus kvietė į krepšinio aikštę. Linksmuoliai ratelius suko, Taurų mokyklėlės mokytojos ir mokinukai baisiomis kaukėmis gąsdino. Liepsnojo laužas, bendruomenės „Taurų žiburys“ aktyvistės blynus čirškino ir visus vaišino. Albina ir Vladas Jonikai ypač pasistengė – į šventę atvežė karštą, riebų šiupinį. Kariai irgi vijo žiemą Vasario 24–oji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione taip pat buvo kitokia. Nuo pat ryto visi žinojo, kad popiet laukia visai ne kareiviškos šėlionės. Šventė vyko gražioje pušimis apaugusioje pievelėje, kur skambėjo liaudiška muzika, dūko raganos, velniai, žydai, ubagai, giltinė.Sudeginus Morę visi buvo pakviesti pasivaišinti ne kareiviška koše, o tradiciniais Užgavėnių blynais.