Konfliktas – prie kapo duobės

Kokio amžiaus bebūtų amžinybėn išėjęs mirusysis, artimiesiems sunku atsisveikinti. Dar skaudžiau, kai išlydėjimą į amžinojo poilsio vietą apsunkina nesklandumai. Apie tokį atvejį papasakojo du gauriškiai, apie tai byloja ir trijų kauniečių laiškas Vilniaus arkivyskupui Audriui Juozui Bačkiui ir Telšių vyskupui Jonui Borutai.
Apeigas vykdė iš dalies  2008-ųjų gruodžio 9-ąją eidamas 83-iuosius metus Gaurėje mirė Danielius Mozeris. Mirusiojo brolis Petras Mozeris su žmona Liucija ir sesuo Teklė Mozerytė laiške aukštiems katalikų bažnyčios hierarchams išsako savo nuoskaudą, kad ilgą, garbingą ir sunkų gyvenimo kelią nuėjęs, 15 metų iškentęs Sibiro tremtyje žmogus nebuvo deramai palydėtas į amžinojo poilsio vietą. Dėl to priekaištai reiškiami trečius metus Gaurės parapijai vadovaujančiam klebonui Romualdui Gečui.Teklės Mozerytės, Petro ir Liucijos Mozerių laiške rašoma: „<...> Suvažiavę į brolio laidotuves, net pakraupome išgirdę apie Gaurės klebono elgesį. Pirmoji tai patyrė mirusiojo marti Aušra Mozerienė, kai klebonas atsisakė atlikti laidojimo apeigas. Ne jos maldavimai ir raudos, bet šimtinės pakeitė klebono nusistatymą. Dalinai apeigas vykdė, tačiau ryškiai dviprasmiškai, su neslepiama nepagarba velioniui, net kerštu. Pirmiausia klebono nurodymu nebuvo skambinama varpu, taip pagal tradicijas pranešama apie parapijiečio mirtį. Užsakytų šv. Mišių už velionį nelaikė. Karsto su velionio palaikais į bažnyčią nepriėmė ir nepašventino, karsto duobės – taip pat ne. Net giesmininkus įspėjo, kad giesmėse mirusiajam skirtus žodžius tartų tik daugiskaitoje, ne apgiedamojo vardan. Prie kapo kalbėjo netaktiškai, nepagarbiai, net drįsdamas primesti esą velionis – ne katalikas <...>. Tiesa, po palaidojimo dalis lydinčiųjų užėjo į bažnytėlę ir klebonas laikė eilines kasdienines mišias, net nepasakydamas, už ką jos laikomos“. Su klebonu geriau nediskutuoti? Velionio sūnus Alfonsas ir marti Aušra pasakojo, kad garbaus amžiaus sulaukęs tėvukas sunkiai vaikščiojo, mažai kur išeidavo. Kol buvo stipresnis, kol buvo gyva pamaldi jo žmona Bernadeta, jis bažnyčiai talkindavo įvairiuose darbuose, procesijų metu nešdavo kryžių. Artimieji jaučiasi įskaudinti, kad per laidotuves buvo suformuota nuomonė, jog Danielius Mozeris esąs ne katalikas. Jam mirus, pasak artimųjų, klebono teko maldauti, kad atliktų religines apeigas, tačiau jos buvusios atliktos tik iš dalies, velioniui buvusi parodyta nepagarba.– Negaliu suprasti ir pateisinti, kad tik dėl to, jog senukas mano tėvas prieš porą metų pasiginčijo su namuose kalėdojimo metu apsilankiusiu klebonu, neparėmė Gaurės bažnyčios pinigais, reikėjo taip daryti, skaudinti jo artimuosius. Tik po ilgų maldavimų iš dalies buvo atliktos katalikiškos, įprastos mūsų parapijoje laidojimo apeigos. Nors ir buvo prašoma, mirus tėvui nebuvo skambinama varpais, neleista karsto įnešti į bažnyčią, nors kiti mirusieji į Gaurės bažnyčią visuomet nešami. Klebonas velionį palydėjo į kapines, bet kapo duobės nepašventino, o jo prie kapo duobės nuskambėjo užgaulūs žodžiai ir palyginimai. Buvo labai skaudu ir nepatogu dėl į laidotuves gausiai susirinkusių giminaičių ir pažįstamų. Be to, juk mes nieko neprašėme daryti veltui, – susijaudinęs kalbėjo Alfonsas Mozeris.Jo žmona Aušra antrino, kad šiame krašte gimusio, augusio ir ilgai gyvenusio velionio palydėti susirinko apie 100 žmonių. Ji taip pat įsitikinusi, kad tokį klebono elgesį nulėmė senas ginčas, atsisakymas paremti bažnyčią. Artimieji tvirtino, kad D.Mozeris buvo katalikas, neišpažino jokios kitos religijos. Neslėpė, kad jis ne apie visus dvasininkus buvo teigiamos nuomonės, nevengė jos išsakyti. Mano pasielgęs teisingai Gaurės klebonas Romualdas Gečas sutiko pasikalbėti telefonu šia opia tema. Klebonas neslėpė, kad laidotuvių apeigos buvo atliktos ne taip, kaip įprasta šioje bažnyčioje.– Mes su velioniu esame kalbėjęsi du kartus: pirmą kartą ilgokai – gal valandą, kitą kartą – trumpai. Jis sakė esąs ne katalikas, turintis savo kažkokį kitokį tikėjimą. Manau, kad labai svarbu, kuo žmogus save laikė būdamas gyvas – kataliku ar ne. Negalėjau šiuo žmogumi netikėti, nors jis buvo senas, ligotas, bet buvo pilno proto, mintis reiškė logiškai, – Gaurės klebonas R.Gečas sakė „Tauragės kurjeriui“. Nors klebonas mano, kad pasielgė teisingai, teisinosi, jog velionis buvo palaidotas pagal katalikų apeigas – palydėtas į kapus, vėliau aukotos mišios, senukas amžinojo poilsio atgulė šalia žmonos, todėl nebuvę reikalo ir kapo duobės šventinti. Klebonas R.Gečas tikino, kad apie velionio artimųjų laišką aukštiems katalikų bažnyčios dvasiškiams nieko negirdėjo, tačiau jo nesureikšmino, esą kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo nuomonę.