Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Pagramančio miestelyje, palei pat Akmenos krantą, stovi didelė sodyba, kurioje amsi ilgaplaukiai taksai. Tris dešimtmečius šios veislės šunis auginanti Lilija Tranelienė didžiuojasi savo augintiniais, skinančiais laurus tarptautinėse parodose. Legalaus veislyno savininkei didžiausią pasipiktinimą kelia tai, kad per šalį nuvilnijęs gyvūnų daugintojų skandalas šešėlį metė tvarkingiems veislynams.
Kainavo kiek karvė
Tranelių namuose pokalbio susėdome svetainėje, kur Lilijos Tranelienės dukra Julija suskubo nešti šeimos augintinių laimėjimus įrodančius dokumentus. Jų stebėtinai daug: kieme ir namuose amsi 28 keturkojai, pusė jų veisiami. Likusieji tam arba dar per jauni, arba jau per seni, laikomi senjorais ir oriai leidžia savo dienas. Gausiu būriu rūpinasi trys šeimos moterys – Lilija, Audronė ir Julija, prireikus papildomų rankų, padeda jų antrosios pusės. O viskas prasidėjo prieš daugiau nei 30 metų, kai dar studentė Lilija atsitiktinai pamatė taksų veislės kalytę.
– Man ji atrodė tobulas šuo. Tačiau ilgaplaukius taksus pastebėjau jau vėliau, populiariajame Maskvos paukščių turguje, kur buvo prekiaujama gyvūnais. Prie išėjimo pamačiau ilgaplaukius taksiukus ir tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, – prisiminė pašnekovė. – Vyras tąkart nusivedė mane tolyn, bet prie vartų kone apsiverkiau ir grįžau šuniuko. Deja, vėliau jis žuvo.
Meilė pasirinktai veislei Liliją grąžino į Maskvą, kur ji rado tokius šuniukus veisiančius žmones ir susitarė įsigyti kitą keturkojį. Sulaukusi skambučio, kad mažylė jau pasiruošusi vykti į naujus namus, L.Tranelienė iškeliavo jos parsivežti.
– Nuvažiavau į veisėjų namus, parodė, kuri kalytė mano, ir pasakė, kiek reikės mokėti. Suskaičiavau, kad man nebeužtenka pinigų grįžti namo, tad pabandžiau prašyti nuleisti kainą, bet man pasakė, kad čia ne turgus ir ne vieta derėtis. Laimei, važiuojant namo viena moteris, traukinyje išgirdusi mano istoriją, pasiūlė paskolinti kelis rublius. Tikslios šuniuko kainos nebepamenu, tačiau tais laikais mano įsigytas šuo kainavo panašiai kiek karvė, – linksmai pirmąsias veislyno dienas prisiminė Lilija.
Pasklidę po pasaulį
Tais laikais nebuvo interneto, todėl šuniukų pardavimas vyko visiškai kitaip nei dabar. Lilijos dukra Julija, sukūrusi veislyno „Facebook“ ir „Instagram“ paskyras, sako, kad iš jų veislyno šuniukų yra išvažiavę net į Kanadą, o šiemet šeima sulaukė nauja vada susidomėjusių žmonių iš Pietų Afrikos Respublikos žinučių.
– Šiemet gal dėl karantino žmonės mažiau keliavo, sutaupė pinigų, patyrė nemažai streso, todėl suskubo pirkti šuniukus. Kur dėti visą dėmesį, kai esi namuose per dienas? Šiemet ypač sulaukėme daugybės skambučių. Ištaikėme tarpą, kai leido skrydžius, ir vienas mažylis iškeliavo į Ameriką. Šiuo metu yra pirkėjų, jau laukiančių naujos vados, – atskleidė L.Tranelienė.
Visi 28 Tranelių šunys – standartiniai ir nykštukiniai ilgaplaukiai taksai. Ar užtenka laiko visus juos prižiūrėti? Ar visiems pakanka dėmesio? Galų gale kaip atsiminti visų vardus?
Mama su dukra kasmet dalyvauja daugybėje šunų parodų, kur jų augintiniai skina laurus. Asmeninio albumo nuotrauka
– Pastaruosius ketverius metus dirbu tik veislyne ir rūpinuosi augintiniais. Darbas veislyne vyksta nuo ryto iki vakaro, dažnai be atostogų ar miego. Savo šunis visus iš lojimo atpažįstu, iš elgesio pastebiu, kas kuriam negerai. Tikram ir rimtam veisėjui šuo yra šeimos narys. Mūsų veislyną jau žino visi Europos taksų veisėjai, todėl norime išlaikyti aukštą lygį, nuolat važinėjame po parodas. Pagalvokite, kiek kainuoja kelionė į Madridą kartu su šuniukais, gyvenimas ten, kol vyksta paroda, šunų priežiūra. Nesvarbu, koks oras parodos metu – net ir per lietų šuniukas turi likti gražus ir tvarkingas, todėl rūpiniesi, kad tik jam viskas būtų gerai, – atviravo pašnekovė, kol jos dukra ant stalo dėliojo šuniukų dokumentus – didžiuliai aplankai, kuriuose susegti visi laimėjimai, veterinarų atlikti tyrimai bei kiti veisimui reikalingi dokumentai.
Siūlo uždrausti veisimą be dokumentų
Pagramančio veislynas, oficialiai priklausantį pasaulinį pripažinimą turinčiai organizacijai – Lietuvos kinologų draugijai, reguliariai tikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Kasmet tarnyba reikalauja pateikti dokumentus, pasus, šuniukų ir vadų registracijos žurnalus.
– Mūsų veislynas registruotas prieš 30 metų, parsivežėme ir pritaikėme užsienio veislynų patirtį, o specialistai į mus vis dar žiūri taip pat, kaip ir į tuos visus daugintojus, nežiūrint į tai, kad veislynas dalyvauja ir laimi pasaulinėse parodose, pelno apdovanojimus už Lietuvos vardo garsinimą, jis tikrinamas tarnybų daug griežčiau nei daugintojai. Keista, kad dvi organizacijos, šiuo atveju dirbančios dėl šunų gerovės – Lietuvos kinologų draugija ir VMVT – kartu nesukuria vienos sistemos, kuri galėtų padėti efektyviau vykdyti veisėjų priežiūrą. Kinologai veislynus įstatę į labai griežtus rėmus, mes turime veisti vadovaudamiesi gausybe reglamentų ir veisimo nuostatų, privalome atlikti sveikatos tyrimus, laikyti šunis tik tinkamomis sąlygomis, tuo metu veterinarijos tarnybai kinologų veikla nerūpi, Toks jausmas, kad jie nemato skirtumo tarp oficialių veislynų ir bedokumenčių šuniukų daugintojų. Skaudu, kad patikrinimų metu ieškoma preteksto dėl menkiausios smulkmenos nubausti veislyną, kai tuo metu daugintojai vykdo juodą darbą ir atrodo, kad jie niekam įdomūs. Įsiplieskus šunų dauginimo skandalui visi buvome suplakti į viena, – apmaudą išliejo ilgaplaukių taksų veislyno savininkė.
Pašnekovė teigė matanti daugyklų problemos sprendimo būdą. Jos nuomone, reikėtų uždrausti komercinį šunų veisimą be dokumentų. Anot L.Tranelienės, veislynai turėtų būti registruoti ne tik VMVT, bet ir kinologų draugijoje. Tuomet veislinius šunis būtų privaloma vežti į parodas, gauti atitinkamus įvertinimus, būtų privalomai tikrinama jų sveikata. Žinoma, tuomet šuniuko už 100 eurų įsigyti nebepavyks, mat veislinis kainuoja nuo 800 eurų. Tačiau tokį augintinį įsigyjantys žmonės žinos ne tik apie veislės grynumą, bet ir šuniuko bei jo tėvų sveikatos būklę.
– Jei veisėjas nenori ar jam per sudėtinga lankyti tiek parodų, kiek lankome mes, užtektų su šunimi nuvykti bent į dvi parodas, kad ir organizuojamas Lietuvoje. Minimalios išlaidos vadai gali atsieiti apie 1000–1500 eurų. Mitas, kad šuns dokumentai brangūs, iš tiesų brangu visa kita – kokybiškas šuns išlaikymas, veterinarinė priežiūra, sveikatos tyrimai, ekspertų vertinimai ir reproduktoriai, – prieš atsisveikindama pasakojo pašnekovė, aprodydama namo pusrūsyje įrengtą augintinių apdovanojimų kambarį, prausyklą ir patalpą, skirtą jų ėdalui bei įvairiausiems skanėstams, kurių gausybė tikrai nustebintų kiekvieną, laikyti.
Trijose skirtingose šalyse, keturiose tarptautinėse parodose šuo, pripažintas geriausiu savo lyties atstovu, gauna tarptautinio čempiono titulą žyminčius dokumentus. Tranelių namuose tokių titulų – ne vienas. Tituluoto šuns norėję italai net sutiko apmokėti šeimos kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, kad tik sulauktų griežtus veislės standartus atitinkančių šuniukų.
– Daug metų iš mūsų juokėsi ir šaipėsi, nes atrodėme keistuoliai dėl įdomaus pomėgio ir tokio pasiaukojimo juokingiems trumpakojams šunims. Veisimo be begalinės meilės šiai puikiai veislei neįsivaizduoju, – sako Lilija.
