Skaudvilės gydytoja: provincijos žmonės atviri ir nuoširdūs

Lietuvos sveikatos mokslų universitetą kasmet palieka bent 300 jaunųjų rezidentūrą baigusių medikų ir vos keletas jų grįžta arba atvažiuoja gyventi ir dirbti į mažus Lietuvos miestelius ar miestus. Šiemet gydytojos licenciją įgijusi 28-erių metų Irma Foktaitė-Kuktienė gydytojos karjerą pradeda privačioje medicinos įstaigoje Skaudvilėje.

Dirbti provincijoje smagiau

Rugsėjį, kai pirmokai įžengė į mokyklą, Irma Foktaitė-Kuktienė pirmą kartą pravėrė privataus medicinos kabineto Skaudvilėje duris. Jauna medikė gerą savaitę į naująjį darbą važiuodavo drebančia širdimi. Kaip ją priims pacientai ir kolektyvas? Kokios ligos kamuoja skaudviliškius? Nežinomybė ir slėgė, ir neramino.

– Esu nevietinė. Gimiau ir augau Šakių rajone. Šiandien esu dėkinga likimui, kad atnešė mane į šiuos kraštus. Kasdien keliuosi po penkių ryto ir važiuoju automobiliu iš savo krašto pas Skaudvilės žmones. Į vieną pusę – daugmaž 50 kilometrų, – pasakojimą apie save pradėjo gydytoja.

Nors dauguma jaunų medikų veržiasi dirbti didžiuosiuose miestuose, pasak Irmos, dirbti provincijoje ne tik smagiau, bet ir verta finansiškai. Rajonų gydymo įstaigos, bandydamos prisivilioti jaunų medikų, siūlo ne tik didesnius atlygius už darbą, bet ir įvairių „bonusų“.

– Šitas kraštas mane patraukė. Pradėjusi studijuoti žinojau, kad dirbsiu nedideliame miestelyje. Didmiesčiai manęs nevilioja. Esu paprastas žmogus. Man patinka mažos bendruomenės, patinka atviri ir nuoširdūs žmonės. Baigiau Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kauno klinikose atlikau šeimos medicinos rezidentūrą ir būtent ten nusprendžiau, kad noriu grįžti į savo kraštus. Medikų reikia visur, ne tik didmiesčiuose, – sakė vos prieš keletą mėnesių gydytojos licenciją įgijusi Irma. – Apie save sakau, kad esu šviežiai iškepta gydytoja. Dirbti pradėjau tik rugsėjo trečiąją. Žmonių dar nepažįstu, bet sekasi tikrai gerai. Skaudvilės gyventojai labai draugiški, dirbu mažame ir savo darbą gerai išmanančiame kolektyve gydytojos Danutės Mažonienės medicinos kabinete. Nedidelių miestelių ir ypač kaimo žmonės paprasti ir nuoširdūs. Iš jų niekada nesulauksi piktų replikų. Atviras žmogus pats gražiausias. Jiems reikia dėmesio, o man malonu bendrauti, išklausyti, padėti. Stengiuosi pagelbėti kiek įmanoma.

Į mediciną pastūmėjo mama

Kol kas gydytoja nežino, kiek pacientų pasirinks gydytis pas ją, ir džiaugiasi iki šiol nesulaukusi replikų dėl jauno amžiaus. Pirmas darbo savaites, vos sužinoję, kad privačiame kabinete pradėjo dirbti nauja jauna gydytoja, vietiniai tiesiog užsukdavo susipažinti ir pasmalsauti, iš kur ji ir ką čia veikia.

Irma Foktaitė-Kuktienė. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

– Žinokite, kol kas visiškai nepavargau ir manau, kad dar ilgai nepavargsiu. Man pasisekė, kad darbas kolektyve labai gerai sustyguotas. Į namus grįžtu su šypsena ir gera nuotaika. Nuostabios sesutės, visada galiu pasikalbėti su gydytoja D.Mažoniene. Tai mažo kolektyvo privalumai, – vardijo jaunoji medikė.

Paklausta, ar lieka laiko pomėgiams, Irma subtiliai nutylėjo. Tik prasitarė, kad laisvą vakarą mielai renkasi gerą filmą, o muzika jos namuose skamba vos pravėrus jų duris.

– Esu kaimo vaikas, todėl būti gamtoje man patinka labiausiai. Mėgstame su vyru turistauti, mums ne naujiena nakvoti palapinėse, leidžiamės į žygius po mums dar neatrastas vietas. Tačiau dabar trūksta laiko, – sako jaunoji medikė.

10 metų intensyvių studijų jau užmarštyje, bet jei reikėtų antrą kartą rintis profesiją, Irma gerai pagalvotų, ar tai būtų medicina.

– Žinojau, ko noriu gyvenime, buvau užsibrėžusi tikslą ir jį pasiekiau. Su siaubu prisimenu visą egzaminų maratoną… Mano šeimoje nebuvo gydytojų. Vyresnioji sesė baigė veterinarijos mokslus, jaunesnioji irgi studijuoja mediciną. Mano abu tėvai ūkininkauja ir patikėkite, moku visus žemės ūkio darbus. Ne bėda ir šieną sugrėbti, ir karvę pamelžti. Penkias dienas per savaitę mokydavausi universitete, kitas dvi grįždavau pas tėvus ir padėdavau jiems ūkyje. Dar žemesnėse mokyklos klasėse mama pastūmėjo į mediciną, ji visada sakė, kad mano švelnumas, kruopštumas ir atidumas būtų privalumai gydant žmones. Ačiū jai už tai. Šiandien tikrai nesigailiu, – sakė Skaudvilės gydytoja.

Žmonės privalo savimi pasirūpinti

Prasidėjus karantinui Irma rezidentavo Kauno klinikų Šeimos centre, bet susidurti su sergančiais koronavirusu pacientais akis į akį jai neteko.

– Situacija nejuokinga ir saugotis būtina. Virusas vienus žmones pažeidžia mažiau, kitus – labiau. Labiausiai saugotis turi visi rizikos grupėje esantys asmenys. Ne veltui skelbiami reikalavimai, rekomendacijos. Mes klinikoje ypač daug dėmesio skiriame saugumui. Aš kol kas nesu labai įsibaiminusi, esu jauna. Nepaisant to, užsimerkti prieš virusą nerekomenduoju niekam, – sakė pašnekovė.

Paklausta, ar prognozuoja antrąjį karantiną šalyje, medikė išsakė savo asmeninę poziciją:

– Sunku atsakyti į šį klausimą, bet stebėdama tendencijas jau manau, kad griežto karantino išvengsime.

I.Foktaitė-Kuktienė turi griežtą nuomonę ir apie skiepus. Kaime užaugusi ir visus ūkiškus darbus mokanti atlikti moteris ypač ragina nepamiršti revakcinuotis nuo stabligės.

– Aš esu už. Visiems tiems, kam skiepai būtini, jie turi būti atlikti. Kai tik pradėjau dirbti šioje klinikoje, mano pirmieji klausimai buvo būtent apie skiepus. Ar turime jų, ar žmonės skiepijasi? Man tai svarbu. Kaimo žmonės dirba žemės darbus ir jie turi būti apsaugoti. Stabligės skiepas turi būti atnaujinamas kas dešimt metų. Taip išvengsime didesnių sveikatos bėdų, – įsitikinusi medikė.

Gydytoja rekomenduoja pasiskiepyti ir nuo erkinio encefalito. Išanalizavus užkrečiamųjų ligų žemėlapį tapo aišku, kad erkės Tauragės apskrityje itin aktyvios ir nešiojančios pavojingas ligas.

Didžiausias stebuklas – vaikai

Paklausta, su kuo dirbti maloniausia, gydytoja neišskyrė paauglių ar senjorų, nors jei galėtų rinktis, mieliausiai dirbtų su kūdikiais.

– Labai myliu leliukus. Tik gaila, kad Skaudvilėje neturime daug kūdikių. Aš ir pati planuoju susilaukti vaikų, labai norėčiau, – atskleidė medikė.

Nors dar tik antras mėnuo, kai savo žinias I.Foktaitė-Kuktienė taiko praktikoje, moteris tikisi išvengti profesinių klaidų, nes puikiai supranta, kad už jas pacientai neatleidžia.

– Medikų klaidos skaudžiausios, juk žmogui sveikata – pats svarbiausias dalykas. Man labai gaila, kad dažnai lieka nepastebėti maži, nors labai svarbūs gydytojų darbai. Mes stengiamės nesuklysti. Aš irgi esu žmogus, taip pat vaikštau pas gydytojus, rūpinuosi sveikata, – sakė pašnekovė.

Paklausta, kokį pasaulio stebuklą norėtų sukurti, jei turėtų tokią galimybę, jaunoji gydytoja nedvejodama atsakė:

– Noriu, kad sotūs, laimingi, apsupti meilės ir dėmesio augtų viso pasaulio vaikai. Jie patys svarbiausi man ir norėčiau, kad būtų patys svarbiausi visiems.