Liūdnos turgaus nuotaikos: nebeliko nei pirkėjų, nei pardavėjų

Panašu, kad laikai, kai pigesnės prekės ar ekologiškų daržovių tauragiškiai ieškodavo turguje, praėjo. Šeštadienio rytas didžiajame Tauragės turguje buvo niūrus. Dauguma prekeivių į namus išvažiavo nepardavę nė vienos prekės.

„Ateina galas“

– Parodykite ministrui, kaip saugomės Tauragės turguje. Dezinfekuojam viską taip, kad net žmonių neliko, – vos pamatęs žurnalistus Tauragės didžiajame turguje sakė vienas prekiautojas.

Šeštadienio rytą čia buvo neįprastai tuščia. Pievoje, kur anksčiau rikiuodavosi dėvėtų drabužių pardavėjai – vos viena prekeivė. Automobilių stovėjimo aikštelė – tuščia, nėra nei ūkininkų, nei sodininkų, vos keli sendaikčių pardavėjai ir tik vienas kitas apsnūdęs prekeivis.

– Turgui ateina galas. Jau nebeilgai išgyvensim. Žmonės neturi pinigų, į turgų nebeateina. Kiti bijo koronaviruso. Per pirmąjį karantiną buvo panašiai, – kalbėjo žaislais ir apatiniu trikotažu prekiaujantys Albertas ir Virginija.

Pora turguje dirba jau daugiau nei 30 metų. Šeštadieniais – savame mieste, sekmadieniais važiuoja į Rietavą. Albertas prisipažino, kad dėl sumažėjusio klientų srauto teko atsisakyti prekybos vietos miesto centre esančiame turgelyje.

– Kaina už vietą didelė, o prekybos – nulis. Centre už vietą per mėnesį mokėjome 320 eurų. Diena didžiajame turguje kainuoja 8 eurus. Turgaus prekeivius nugalėjo didieji prekybos centrai. Pasiūla juose įvairiausia. Žmonėms nebereikia eiti į turgų. Kiek ilgai laikysimės, sunku ir pasakyti, – pasakojo prekeiviai.

Tauragiškiai Albertas ir Virginija turguje prekiauja jau tris dešimtmečius, bet yra įsitikinę – turgūs greitai išnyks. Mortos Mikutytės nuotrauka

Paklausti, kiek suprekiavo šeštadienį, liūdnai nusijuokė – pardavė už kelis eurus ir turgaus mokesčio dar nesusirinko.

Nepardavė nieko

Rankų darbo guoliais naminiams gyvūnams prekiaujanti Zita pirkėjų šeštadienį taip pat nesulaukė. Prieš daugiau nei dešimtmetį pradėjusi siūti guolius gyvūnams, pašnekovė daug neuždirba. Jei kas ir lieka, tai tik už kruopštų darbą. Pasak tauragiškės, prasideda laikas, kai į turgų nevažiuos ne tik pirkėjai, bet ir prekiautojai.

– Visą gyvenimą prekiauju turguje. Žinau ir žmonių poreikius, ir jų galimybes. Jeigu geras oras, pardavėjų dar būna, o dabar lyja – nei vienų, nei kitų nėra. Žmonės neturi pinigų, mėnesio pradžia. Gal geriau bus mėnesio pabaigoje, jei tik neuždraus prekybos. Aš pati viską perku tik iš labdaros, brangesnių man nebeišeina, – kalbėjo Zita.

Naminiais obuoliais ir savo sodo gėrybėmis prekiaujanti moteris į turgų atvyko tikėdamasi užsidirbti bent kelis papildomus eurus, bet nesulaukusi pirkėjų šeštadienį pavadino juodąja diena.

– Nesitikėjau. Žinau, kad vis mažiau tauragiškių užsuka į turgų, bet kad neprieis nė vienas, negalėjau patikėti, – sakė prekeivė, jau prieš dešimtą ryto krovusi savo prekes į krepšius ir susiruošusi grįžti namo.

Kiek daugiau klientų sulaukė prekiaujantieji ispaniškais vaisiais. Už persimonus ir mandarinus jie prašė 1,60 Eur už kilogramą. Prasitarė, kad jei anksčiau tauragiškiai mielai pirkdavo mandarinus maišeliais po 5 kilogramus, dabar prašo pasverti kilogramą ar pusantro.

Siūlo derėtis

Tauragės ūkininkai, prekiaujantys ekologiškai užaugintomis bulvėmis ir morkomis, skundėsi, jog žmonės pamiršo, kad turgus – vieta, kur reikia derėtis. Prekeiviai nustato kainas, bet jei pirkėjui brangu, visada galima prašyti nuolaidos.

– Mes juk patys sėjam, sodinam, ravim ir nusikasam patys. Sėklas irgi patys auginam. Mes ne „perekupai“. Mums nereikia duoti kažkam iš aukščiau ataskaitos. Jei matote, kad morkos ar bulvės jums kiek per brangios, sakykit. Klauskit. Susitarsim. Juk visiems gyventi reikia, – sakė tik rudenį daržoves į turgų atvežantis Antanas.

– Žmonės nežino, kas bus toliau. Aš mezgu kojines, bandžiau parduoti jas socialiniuose tinkluose, bet visko pilna, pasirinkimas didelis, o paklausa maža. Tikėjausi, kad turguj bus geriau, bet… – nusivylusi kalbėjo pensininkė iš Tauragės.

Sendaikčius iš Vokietijos ir Norvegijos vežantys prekeiviai taip pat dalijosi niūriomis prognozėmis. Naujų daiktų parsivežti nebepavyksta, o senų, užsilikusių nuo pavasario, jau niekam nebereikia.

– Jei važiuotume į Vokietiją, reikia ten dvi savaites karantinuotis. Kažkur gyventi. Klausimas, ar dar rastume kokių prekių. Tiesiog nebeapsimoka, darbai stoja, pajamų nebėra. Būna dienų, kai susimokame už turgų, o neparduodame nė vieno daikto. Liūdna, – konstatavo sendaikčių pardavėjas.

Į turgų daugiau nebevažiuos ir augalais prekiaujanti Irena. Pasak šilališkės, prekyba sustojo jau prieš Vėlines. Moteris tikisi, kad pavasarį pandemija jau bus praėjusi ir pirkėjai atsipūs nuo streso.

Tuščia ir prie uošvės kepiniais prekiaujančio šiauliškio prekystalio. Pasak prekeivio, laukia ilgos ir neapmokamos atostogos.

– Auginsim vaikus ir sėdėsim namuose. Nėra prekybos. Vien nuostolis, – konstatavo vyras, prisipažinęs, kad tokie tušti turgūs anksčiau būdavo tik ypač šaltą žiemą.