Pristatyta tremtinio knyga

Antradienį Tauragės viešosios bibliotekos skaitykloje pristatyta tremtinio Vitaliaus Staugaičio prisiminimų knygą „Lenos deltoje ne savo noru“. Knygos pristatyti autorius atvyko su žmona Onute, klausytojams dainavo Tauragės tremtinių choras, vadovaujamas Romualdo Eičo, renginį vedė ir ištraukas iš knygos skaitė Meilė Parnarauskienė.
Vitalius Staugaitis pasakojo, kaip gimė kūrinys, kaip iki tol ilgus metus rankraščiai gulėjo stalčiuje ir vis nedavė jam ramybės, kol pagaliau ryžosi išleisti skaudžių prisiminimų knygą. Ją  skiria artimiesiems ir visiems bendro likimo suartintiems tautiečiams: „Kiekvieną sykį, kai paimu rankraščius į rankas, apima keistas jausmas: atrodo, lyg būčiau ne vienas, lyg visi mano bendro likimo broliai ir seserys stovėtų šalia ir lauktų, kada pagaliau prabilsiu. Ir kai birželį suplevėsuoja nuleistos juodu kaspinu perrištos vėliavos, kaskart mintimis išgyvenu tą pragarą, kurį teko patirti man, šeimai ir visai mano tautai, – rašo autorius knygos įžanginiame žodyje.Knygoje autorius pasakoja, kad buvo ištremtas 1941-aisiais, vos dvylikos metų. Vaizdžiai aprašyti žiaurūs kryžiaus keliai iš Lietuvos į Arkties salas, Altajaus kraštą, prie Laptevų jūros. „Lenos deltoje ne savo noru“ pateikti pasakojimai apie tremtinių likimą: katorgišką darbą, skurdžią buitį. Pasak autoriaus, kiekviename tremties žingsnyje tykojo pavojai, buvo sunkiai įveikiamos grumtynės su gamtos stichija: – Nuolat alkani, apskurę, sušalę, sunkaus darbo nualinti, paniekinti, kasdien žvelgę mirčiai į akis, tik per stebuklą likome gyvi, – kalbėjo bibliotekos svečias. Savo pasakojimą V.Staugaitis iliustravo vaizdine medžiaga, nuotraukomis, žemėlapyje rodė kelius, kuriais teko keliauti. Pasak garbaus amžiaus sulaukusio knygos autoriaus, jo tėviškė – Šakiai, dabar jis gyvena Kaune, Žaliakalnio rajone. Išleidęs ilgai brandintą knygą, autorius važinėja po Lietuvą ir dalijasi mintimis apie savo kūrinį su buvusiais tremtiniais ir visais, kuriems įdomu sužinoti, kokie buvo žiaurūs tremties metai.