Pryšmantų braškės: apie frigo daigus, saulės varomą važiuoklę ir ar uogos šiemet brangs?

Biliūnų šeimos braškyne Pryšmantų kaime (Žygaičių sen.) pats darbymetis: sodinami frigo daigai, tvarkomi senieji krūmeliai, o šiltnamyje braškės jau gausiai žydi. Vita Biliūnienė sako, kad tokio šalto pavasario, kaip šiemet, neprisimena, todėl šiųmetis braškių derlius gali būti vėlyvas, o jei dar ir menkas – tai uogos brangs. Uogyno šeimininkė atskleidžia, kokią klaidą dažniausiai daro braškių augintojai-mėgėjai, vėliau kaltinantys esą netikusius daigus.

Jau gausiai žydi

Ankstesniaisiais metais Biliūnai augino agurkus ir įvairias kitas daržoves, tačiau vis dažniau pasvarstydavo įveisti uogyną. Pradėję nuo kelių lysvių braškių, jų plotą vis labiau plėtė, dabar kvapniosioms uogoms skirtas 1 ha. Dešimtmetį augindami braškes šiemet išplėtė ir pasiūlą – parduoda ne tik kerelius iš daigyno, bet ir frigo (šaldytus) daigus.

– Žmonės, žinantys apie frigo daigus, labiau perka juos, nežinantys – perka iš daigyno su lapais. Tikri braškininkai tik frigo sodina. Ne visus juos išpardavėme – patys sodiname, o kas lieka, parduodame. Kas nori, kreipiasi, paaiškiname, pakonsultuojame, – pasakojo braškyno šeimininkė, gimusi ir augusi Pryšmantų kaime, su vyru Vytautu santuokoje gyvenanti jau 31-erius metus, kartu užaugino 4 vaikus. – Frigo daigai parvežti iš Lenkijos, atveža užšaldytus, mes juos sudedame į savo šaldiklį. Tokius daigus galima sodinti ir birželį, ir liepą, tik rudenį – ne. Pasodinę frigo daigus puikaus pirmojo derliaus sulauksite tais pačiais metais.

Biliūnai augina apie dešimt braškių veislių, uogos įvairaus ankstyvumo: ankstyvos, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvos. Šį pavasarį braškininkai jau pasodino 5 tūkst. frigo daigų, planuoja sodinti dar. Praėjus trejiems metams senasis braškynas naikinamas, nauji daigeliai sodinami kitoje vietoje. Šito principo visuomet laikomasi, nes kuo senesnis uogynas, tuo prasčiau dera ir uogos smulkesnės.

– Labai geras veisles sodiname, mums tai svarbu, nes prekiaujame uogomis, svarbu patenkinti pirkėjų lūkesčius. Visos mūsų uogos labai saldžios ir skanios. Šaldytų daigų ir kerelių iš daigyno kaina panaši – apie 30 centų, – kalbėjo Vita. – Šiltnamyje braškių auginame nedaug, savo reikmėms, kad patys turėtume uogų anksčiau, gal liks nedaug ir pardavimui. Braškės šiltnamyje jau gausiai žydi, manau, kad uogas skinsime greitai, gegužės pabaigoje. Jei šilta, uogos šiltnamyje prisirpsta apie gegužės 20 dieną, visuomet tokiu laiku jomis gardžiuojamės.

Šaldyti frigo daigai dosniai dera jau pirmaisiais metais. Asmeninio albumo nuotrauka

Pasodinę braškes šiltnamyje, Biliūnai stebi, ar neišplis puvinys, nes šiltnamyje drėgna. Šį pavasarį įvertins ir nuspręs, ar verta daugiau šiltnamių statyti ir juose uogas auginti. Paklausta, ar dėl šalto pavasario gali sulaukti menkesnio derliaus, ponia Vita neatmeta tikimybės, kad šiemet taip gali atsitikti. Tuomet uogos brangtų, ypač pirmosios.

– Mūsų braškyne lauke krūmeliai jau žaliuoja, bet dar nieko gero, jie neauga. Manau, kad derliaus sulauksime mėnesiu vėliau nei įprastai. Lietaus užtenka, trūksta tik saulės kaitros. Per tą laiką, kai braškes auginame, dar nėra buvę tokio šalto pavasario. Tokiu laiku braškynai jau žydėdavo. Darbo daug, o jei nebus naudos? Bet vis tiek tikimės, kad viskas bus gerai, – atviravo uogyno puoselėtoja.

Konkurencija auga

Braškių sezoną Biliūnai baigia liepos mėnesį – tuomet nuskina visas uogas, jiems labiausiai patinka vidutinio vėlyvumo veislės. Pernai sezonas baigėsi liepos pradžioje, o ir derlius nedžiugino, nes nuo birželio vidurio uogos puvo dėl per dažno lietaus. Užpernai gerai užderėjo, o šiemet būsimas sezonas kelia nerimą.

– Viskas nuo oro priklauso. Darbo braškyne daug, dabar vyksta valymo, tvarkymo darbai, senus lapus reikia nurinkti, vėliau reikės žolę vagose pjauti. Kai prasideda sezonas ir reikia uogas skinti, suvažiuoja vaikai padėti. Neseniai sūnus grįžo iš kariuomenės, atitarnavęs savanoriu, mažiukas dar mokinukas, o du savo šeimas jau sukūrę, – sakė pašnekovė. – Viską vieni suspėjame. Pirkėjams patiems uogų skintis nesiūlome, kadangi tokį kiekį patys sugebame realizuoti, su pardavimu nėra bėdos, nors jau ankstyvą pavasarį rinką užpildo lenkiškos braškės, nurungiančios mūsų uogas kaina.

Pryšmantuose užaugintos braškės saldžios ir labai skanios. Asmeninio albumo nuotrauka

Moters nuomone, lietuviškos braškės nuo lenkiškų uogų niekuo nesiskiria, nes auginamos taip pat. Biliūnai uogas parduoti veža į Tauragę, didesnio kiekio žmonės atvyksta į jų namus, nes patogioje vietoje įsikūrę, netoli pagrindinio kelio. Pasak uogyno ūkio savininkės, konkurencija tarp uogininkų sparčiai auga, tačiau paklausa vis tiek didesnė nei pasiūla. Biliūnų šeima mėgsta braškes, jiems skaniausios „Asia“ veislės uogos, jos saldžiausios ir didžiausios, ir perkamiausios. Tačiau šeimininkei jos per sezoną pabosta.

– Kai baigiasi sezonas, braškės tiek mums būna įkyrėjusios, kad aš ne tik virti uogienių, net ir į šaldiklį jų dėti nebenoriu, nebent labai mažą kiekį. Vyras žiemą dirba valdiškame darbe, mes ūkiškai nesiverčiame – visko nepajėgtume aprėpti, – sako Vita. – Kad būtų lengviau braškyne, vyras daug ką sumeistrauja, pritaiko, jis nagingas, daug ką sugeba.

Susimeistrauja pagalbininkus

Pasak V.Biliūnienės, jos vyras Vytautas sumeistravo pagalbininką – gultą, kad lengviau būtų ravėti ar skinti uogas: tai keturratė priemonė, išsitiesęs ant jos kojomis spaudai pedalus ir važiuoji pirmyn ar atgal, skindamas uogas. Ant stogelio pritaisyti saulės kolektoriai, kad neišsikrautų elektrinis akumuliatorius, nes be jo negalėtų judėti. Vytautas sugalvojo ir pašarų dalintuvą pritaikyti braškyne: juo per lauką važiuojant iš karto kelios braškių vagos padengiamos smulkintais šiaudais.

Pagalbininkas – gultas su saulės kolektoriumi palengvina darbą. Asmeninio albumo nuotrauka

Vita teigia, kad braškių dengimas agroplėvele nuo šalnų neapsaugo, netgi pablogina situaciją: danga prilimpa prie žiedų ir jie greičiau nušąla, plėvelė padeda norint greitesnio derliaus. Biliūnai nuo šalnų savo braškyno nesaugo, todėl pirmieji žiedai neretai nušąla. Moteris pataria uogas sodinti pavasarį: tuomet geriau prigis ir uogų bus, o rudenį sodintos gali iššalti. Baigus braškėms derėti siūlo nupjauti visus lapus, nes tai apsaugo nuo ligų.

– Iki rudens krūmeliai išleidžia naujus lapus. Braškyną reikia visą vasarą laistyti, nesvarbu, ar dera jis, ar ne. Braškių daigus reikia sodinti po vieną kas 30 cm, didžiulę klaidą žmonės daro sodindami du ar kelis daigelius į duobelę. Dėl to kitais metais uogos bus mažos, o vėliau sako, kad daigai blogi, – kalbėjo V.Biliūnienė, feisbuke turinti paskyrą „Pryšmantų braškės“. – Grambuolių lervos nuostolių pridaro, rudenį atrodo gražūs kereliai, o pavasarį juos randi sudžiūvusius, be šaknų. Daug kurmių yra, bet jie nespėja su jais susidoroti. Nuo stirnų uogyną tveriame tinklo tvora.