Laisvas žodis – pinigas visagalis

Dalintis:

40 metų carinė Rusijos valdžia buvo pažabojusi lietuviško žodžio laisvę: uždariusi nevalstybines mokyklas, uždraudusi bet kokį mokslą lietuvių kalba, neleidusi spausdinti laikraščių, žurnalų ir knygų lietuvių kalba, uždraudusi knygynuose ir spaustuvėse buvusių leidinių platinimą. Tuomet, XIX amžiaus viduryje, carinės Rusijos „galvos“ tikėjosi surusinti mažą, bet savą istoriją mylinčią ir gerbiančią lietuvių tautą.

Šalies patriotų, raštingų lietuvių, laisvo žodžio ir šalies autentiškumo puoselėtojų dėka po 40 priespaudos metų pasisekė įtikinti carą Nikolajų II panaikinti draudimą ir 1904 m. gegužės 7 d. buvo paskelbta lietuviško žodžio laisvė.

Ir šiandien, minėdami šią reikšmingą datą, už tai, kas esame, turėtume padėkoti laisvam žodžiui. Kartais sąvoka „laisvė“ praranda tikrąją savo prigimtį ir jau dabar akivaizdu, kad lietuvių kalba po pusamžio bus nebe ta, prie kurios esame įpratę. Šiuolaikinės technologijos, kalbą darkantys naujadarai ar vis dažniau namuose naudojamos iš įvairių kalbų kilusios svetimybės suteršia sklandų lietuvišką žodį. Vaikai vis daugiau laiko praleisdami prie kompiuterio ar įkišę nosis į išmaniuosius telefonus jau „šierinasi“ saldainiais ar „derina autfitą“ prie niūraus lietuviško pavasario.

Kalbininkai guodžia – tai neišvengiama. Laikui bėgant keičiasi visos pasaulio kalbos. Grėsmės išnykti lietuvių kalbai bent kol kas tikriausiai nėra. Atlaikėme karą, okupaciją, pasipriešinome žodžio laisvės ribojimams. Kalba gyva bus tol, kol jos mums reikės. Tol bus ir spausdintas žodis, naujienos popieriuje, istorijos knygose.

Prie kalbos išsaugojimo prisidėti galime visi. Kai kieme girdime tik angliškai tarpusavyje besikalbančius vaikus, paprotinkime juos pažinti savą kalbą. Išmokykime išgirsti žodžių melodiją. Ne ką mažiau svarbu išlaikyti ir regioninės kalbos autentiškumą. Man, grynakraujei aukštaitei, iš pradžių rėžė ausį tauragiškių tarmė ir nukąstos žodžių galūnės, bet pamažu pripratau ir jau dabar pati šaukiu: „Ve, mergelės, tetis parein!“

Švęskime ne tik gegužės 7-ąją. Didžiuokimės kasdien galėdami laisvai reikšti mintis unikalia, gražia ir melodinga lietuvių kalba.

Šią šventą visiems kalbininkams, žurnalistams, bibliotekininkams ir kitiems žodžio puoselėtojams dieną sveikiname visus kolegas, moksleivius, studentus ir mokytojus!

Dalintis:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.