Okulisto darbas neapsiriboja tik regos patikrinimu ar akinių priskyrimu. Žmones kamuoja įvairiausios akių ligos ir nuovargis. – Iš akies rainelės galima gauti informaciją apie visą žmogaus sveikatą. Tačiau tai atskira specializacija, – „Desertui“ sakė Tauragės apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos okulistė Danutė Paulikienė. Tačiau jos patirtis, įgyta dirbant kitose medicinos srityse, pasitarnavo atskleidžiant sunkias ligas. Tauragiškiai, apsilankę šios medikės kabinete, apgaubiami ne tik dėmesiu, bet ir nuoširdžiu rūpesčiu.
Baigė Gydomąjį fakultetą Tuometinį Kauno medicinos instituto Gydomąjį fakultetą baigusi Danutė Paulikienė pradėjo dirbti Kelmės rajono kaimo ambulatorijoje vidaus ligų gydytoja, o po trejų metų grįžo ten, kur užaugo – į Šilalę. Kadangi Šilalėje reikėjo okulisto, ji išvažiavo specializuotis į Kazanės gydytojų tobulinimosi institutą. Nuo 1983 metų D.Paulikienė nebeapleidžia įgytos okulisto specializacijos. Tačiau greta savo mėgiamo darbo dirbo ir kitur – „Sodroje“ gydytoja-specialiste, kontroliuojančia medicinos įstaigas, vadovavo Šilalės ligoninei, Tauragėje dirbo Apskričių tarnybos Nedarbingumo kontrolės skyriuje. Nuo praėjusių metų rugsėjo pacientus priima Tauragės konsultacinėje poliklinikoje. Turi šeštąjį pojūtį – Į darbą einu kaip į šventę. Man reikėjo bendravimo su žmonėmis. Nors per dieną pavargstu, kitą rytą vėl su džiaugsmu einu į darbą, – kalbėjo okulistė D.Paulikienė. Tapti okuliste nebuvo šios moters ilgametė svajonė, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad ji šiandien tikrina ir rūpinasi tauragiškių akimis, o įgytos terapijos žinios ir netgi kontrolierės pareigos „Sodroje“ davė daug naudingos patirties. D.Paulikienė pasakojo, kad dirbdama medicinos įstaigų kontroliere domėjosi įvairių sričių medicinos literatūra.D.Paulikienė neslepia turinti šeštąjį pojūtį – intuiciją ir kaip pati juokauja, galbūt gali raganauti. Pasak medikės, specialiu aparatu apžiūrėjus paciento akies rainelę galima nustatyti onkologines ligas, cukrinį diabetą, kraujotakos sutrikimus, trombozę. Neseniai į šios medikės kabinetą atėjusi tauragiškė skundėsi akių ašarojimu, tačiau ją apžiūrėjusi okulistė įtarė sunkią ligą ir nusiuntė pas neurologą. Nori, kad jaustųsi gerai Konsultacinėje poliklinikoje dirba dvi okulistės. D.Paulikienė pasidžiaugė, kad ligoninės vadovybė jos prašymu parūpino naują okulistų kabinetų įrangą, kuria medikės gali atlikti tikslesnę diagnostiką. Vienam pacientui turėtų būti skirta po pusę valandos, todėl norint patekti pas okulistą tenka laukti beveik mėnesį. Per dieną okulistėms tenka aptarnauti 10–20 žmonių, tačiau jei kuri nors jų išeina atostogų ar išvažiuoja tobulintis, krūvis padidėja. Darbas be pietų pertraukos su įvairiais žmonėmis, suprantama, išvargina, tačiau D.Paulikienė visada stengiasi būti maloni. – Noriu, kad žmogus, atėjęs į mano kabinetą, jaustųsi gerai, kad išeitų patenkintas, – atviravo okulistė. Galbūt todėl šiame kabinete dažnai skamba: „Ačiū jums, gydytoja“. Pavargusios akys – nūdienos problema Šiais laikais į okulistą kreipiasi vis daugiau žmonių. Anot D.Paulikienės, regos sutrikimai vargina vis jaunesnius žmones. Gydytojos pasiteiravau, kokių problemų kamuojami dažniausiai pacientai ateina į okulisto kabinetą. – Dažna šiandienos bėda – pavargusios akys, – atsakė okulistė. – Akių nuovargio priežasčių būna labai įvairių ir jų atsiradimo priežastys skirtingos. Vaikystėje akių nuovargis būna vienos kilmės, vyresniame amžiuje – kitos. – Kokios tos akių nuovargio priežastys? – Vaikams akių nuovargis prasideda tada, kai jie ilgai dirba kokį nors darbą iš arti ir vidinis akies raumuo, vadinamas krumplyniniu, pavargsta, nebesugeba veikti taip, kaip reikėtų. Tada akis stengiasi įtraukti papildomus mechanizmus, kad matytų ryškiai, o krumplyninis raumuo spazmuoja. Dėl to vaikas blogai mato, jam skauda galvą. Vyresniems žmonėms akių nuovargis atsiranda dažniausiai dėl to, kad akys džiūsta. Žmonėms dažnai atrodo keista, kaip akis gali džiūti, jei akys ašaroja. Tačiau net jei akys pilnos ašarų, jos rieda per skruostus, akis vis tiek gali džiūti.– Kodėl taip yra? – Ašarų plėvelės pusiausvyros sutrikimų priežastys įvairios. Viena priežasčių gali būti hormonų disbalansas, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moterims ar nėščiosioms. Taip pat dėl to, kad dirbama blogomis sąlygomis, pavyzdžiui, ten, kur spinduliuoja kompiuterių ekranai. Ašarų plėvelės pusiausvyrą sutrikdo ir temperatūrų kaita, ir sausa aplinka, kai orą yra išdžiovinę kondicionieriai. Ašarų plėvelės nestabilumą lemia ir vitaminų, ypač vitamino A, stoka. Priežastis taip pat gali būti lėtinės uždegiminės ligos. Akių nuovargis dar gali atsirasti ir dėl akinių nenešiojimo. Kai žmogus mato prastai, bet įsivaizduoja, kad jam to užtenka, ir nenešioja akinių, jis vis labiau vargina savo akis. – Kokios dar problemos kamuoja vyresnius žmones?– Amžiaus makulos degeneracija. Tai su amžiumi susijęs centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės – pakenkimas, kurį dažnai lydi žymus ir negrįžtamas centrinio matymo praradimas. Dažniausiai ši liga pasireiškia žmonėms, vyresniems nei 60 metų, nors retais atvejais gali vystytis ir jauniems. Visada pažeidžiamos abi akys. Yra dvi senatvinės geltonosios dėmės degeneracijos formos: sausa ir eksudacinė (šlapia). Sausa degeneracija dažnesnė ir jos prognozė geresnė. Šlapia degeneracija daug sunkesnė ir iki 90 procentų gali baigtis aklumu. Ligos pradžioje žmogus mato netaisyklingus vaizdus, iškraipytas linijas, objektai gali atrodyti didesni arba mažesni, vėliau regėjimo lauko centre gali atsirasti tamsi dėmė, matymas pamažu blogėja. – Kaip tokiu atveju galima padėti?– Kol kas nėra specifinio gydymo. Padėtis šiek tiek gali pagerėti pavartojus tam tikrų vaistų. Skiriami tinklainės kraujotaką gerinantys ir kraujagysles plečiantys medikamentai. Be to, ypač svarbu vartoti antioksidantus (vitaminus A, E, C). Nustatyta, kad antioksidantai pristabdo viso organizmo, taip pat akių senėjimo procesus. Teigiamai tinklainę veikia karotinoidai (liuteinas ir zeaksantinas), kurių yra daržovėse tamsiais lapais. Pastarųjų metų klinikiniai tyrimai rodo, kad norint pristabdyti geltonosios dėmės amžiaus degeneraciją ypač svarbu, jog organizmas gautų pakankamai cinko. Todėl rekomenduojama vartoti maisto papildus, turinčius visas šias reikalingas medžiagas.
Gydytoja Danutė Paulikienė: „Į darbą einu kaip į šventę“
Dalintis:
Žymos:
Dalintis:
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai