Pasirašytas dekretas dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje

Lietuvos Seimas šaukia neeilinę sesiją ir joje turi priimti sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo visoje Lietuvos teritorijoje.

Šiandien po Valstybės gynimo tarybos posėdžio šalies prezidentas Gitanas Nausėda informavo, kad jau ruošia ir pasirašys dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Prezidentas prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje šįryt sulaukė Ukrainos prezidento Volodimiro Zelenskio skambučio su prašymu teikti visapusišką pagalbą karo metu ir pažadėjo Lietuvos pagalbą. Į palaikymo akciją ukrainiečiams šį vakarą tauragiškius kvies Tauragės rajono savivaldybė.

„Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Seimas savo neeilinėje sesijoje patvirtins. Mes įvertinę susiklosčiusias aplinkybes privalome imtis teisinių priemonių, pirmiausia savo išoriniam saugumui sustiprinti“, – sakė prezidentas.

Gitanas Nausėda pabrėžė, jog būtina padaryti viską, kad Lietuvos išorinis saugumas būtų užtikrintas.

„Taip pat šiandien VGT nusprendėme, kad Lietuva kreipsis dėl NATO sutarties 4 straipsnio aktyvavimo. Ir kiek žinau, tai yra ir kitų kolegų, kitų valstybių nuostata“, – kalbėjo G.Nausėda.

Sutarties 4-asis straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės-narės.

Nepaprastosios padėties ribojimai

Pasak aukščiausiųjų šalies vadovų, nepaprastoji padėtis Lietuvoje bus įvedama tik siekiant užtikrinti šalies sienų saugumą.

Valstybės valdymas – nepaprastosios padėties metu veikia visos įstatymuose numatytos savivaldybių ir valstybės institucijos. Savivaldybėse, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, gali būti įvestas tiesioginis valdymas, taip pat, esant būtinumui, sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros.

Teisių ribojimai – kaip numato įstatymas, galiojant nepaprastajai padėčiai Seimas ar prezidentas gali priimti sprendimą dėl gyventojų naudojimosi Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimo.

Minėtuose Konstitucijos straipsniuose kalbama apie žmogaus privataus gyvenimo, būsto neliečiamumą, laisvą informacijos gavimą ir jos sklaidą, piliečių laisvę laisvai keltis gyventi iš vienos vietos į kitą, laisvę vienytis į bendrijas, asociacijas ar partijas ir taikius susirinkimus.

Įvesti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.

Priimant sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo gali būti numatyta, kad nepaprastosios padėties metu asmenų pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė gali būti atliekama ir techninės priemonės specialia tvarka panaudojamos be teismo sprendimo, jei nėra galimybės gauti teismo sprendimo įstatymų nustatyta tvarka. Šiuos veiksmus atlikti turi teisę tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos, ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokurorai.