Nauja kylanti žvaigždutė

Tauragė išties garsi talentais. Tai įrodė jau ne vienas tauragiškis, tapęs žinomas visoje Lietuvoje. Panašu, kad greitai Tauragę garsins dar viena žvaigždutė, tai Jomantė Šležaitė, vasarį Ispanijoje vykusiame klasikinio dainavimo konkurse „XXI century of art“ laimėjusi pirmąją vietą.
Vietoj pietų miego – repeticijos Jomantės talentas dainuoti atsiskleidė dar darželyje. Mergina gerai prisimena, kai per pietus jai vienintelei nereikėdavo miegoti – Jomantė repetuodavo savo pasirodymus. Penkerių mergaitė jau dalyvavo „Dainų dainelėje“. Nuo to laiko dainavimas tapo neatskiriama jos gyvenimo dalimi.– Rimčiau dainuoti pradėjau būdama penkiolikos, pas maestro Romualdą Eičą. Šiam žmogui esu be galo dėkinga – tai, ką pasiekiau, turime dalytis pusiau, – teigė dvidešimtmetė solistė. Pasak merginos, R.Eičas ne tik atrado jos talentą klasikiniam dainavimui, tačiau ir paskatino dalyvauti Kaune vykusiame antrajame tarptautiniame jaunųjų dainininkų konkurse „Daina miestui“, skirtame Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 75-mečiui. Šiame konkurse Jomantė laimėjo ketvirtąją vietą ir buvo pastebėta bei pakviesta mokytis solinio dainavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.Šiuo metu mergina dar tik ruošiasi tikrosioms studijoms, kaip pati sako, mokosi „muzikinio rašto“, mat muzikos mokykloje solistė nesimokė. Kitąmet Jomantė bus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vokalinio dainavimo specialybės pirmakursė. Dainuoti – slapta svajonė Jomantė sako, kad visada slapta svajojo dainuoti. Kad ji iš tiesų taps dainininke, suprato ne taip seniai – po sėkmingo pasirodymo konkurse „Daina miestui“. Iki tol solistė turėjo ir kitų planų:– Tiesą pasakius, visada norėjau sieti savo gyvenimą su scena, tačiau negalėjau pasirinkti tarp solistės ir aktorės profesijų. Dabar labai džiaugiuosi, kad atsirado galimybė studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, – sakė vis populiarėjantis sopranas.Jomantės teigimu, tas, kas sutvertas scenai, turi joje ir būti. Scena muzikantui reikalinga kaip oras. Klausėme jaunos muzikantės, kuris jausmas jai mielesnis – duoti ar gauti. Ji atsakė, kad tai du nesulyginami dalykai. Vis dėlto jai maloniausia, kad dainininkas kaip ir kiti menininkai turi galią suteikti klausytojui kažką nepaprasto:– Gera žinoti, kad iš koncerto žmogus išeina pasikeitęs, gavęs dozę emocijų, idėjų apmąstymams, – sakė Jomantė.Dainininkės pareiškimas, kad ji mąstė apie aktorės karjerą, nė kiek nenustebino – mergina pasižymi ypatinga energija, žavesiu, charizma. Lygiai taip pat nenustebino ir kūrybingos panelės prisipažinimas, kad ji yra parašiusi romaną:– Dar besimokydama mokykloje parašiau romaną apie jaunų žmonių gyvenimą. Su šiuo kūriniu dalyvavau Jaunųjų filologų konkurse ir laimėjau rajoninį apdovanojimą. Šiuo metu rašau antrąją knygą, tačiau tam reikia laiko, kurio paskutiniu metu ypač trūksta, – prisipažino mergina.Jomantės grafikas iš tiesų įtemptas. Dienomis mergina lanko paskaitas, vėliau mokosi vokalinio dainavimo. Neatsisako pasiklausyti ir kolegų. Taip ir prabėga beveik visa diena. Praktika svarbiau už honorarus Pasiūlymas mokytis Kaune, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Jomantės gyvenimą apvertė iš pagrindų. Nors pradžioje nemėgusi šio miesto, dabar jame jaučiasi lyg namuose:– Džiaugiuosi, kad mokausi Kaune. Ten jaučiuosi gerai, mane supa puikūs žmonės. Esu laiminga, kad susipažinau su dėstytojomis Sabina Martinaityte ir Audrone Eitmanavičiūte, kurios, beje, moko ir Liudą Mikalauską, su savo kolegomis iš vokalinio dainavimo klasės. Jau pradėjusi mokytis parengiamajame kurse Kaune mergina sulaukė daugybės pasiūlymų koncertuoti. Žinoma, Tauragėje jų buvo daugiau, kadangi Jomantė nuo seno visiems buvo gerai pažįstama. Kaune, sako mergina, reikia susirasti savo publiką. Tai padaryti jauniems žmonės paprastai padeda fakulteto dėstytojai:– Koncertuojame drauge su dėstytojomis – aš dainuoju, jos man akompanuoja. Džiaugiuosi, kad dirbame kartu. Dėstytojos viską daro tik dėl mūsų, studentų, nes nori mus išugdyti profesionalus, – pasakoja dainininkė.Nors jokio honoraro už koncertinę veiklą solistė negauna, tačiau galimybė pasirodyti, pasak jos, daug svarbesnė už pinigus:– Kiekvienas koncertas suteikia daugiau patirties, o juk visi suprantame, kad praktika – svarbiausia. Bėda ta, kad daug dainininkų sumaterialėja, pradeda vaikytis pinigų. Mano manymu, geras tik tas atlikėjas, kuris dirba iš širdies, o ne dėl uždarbio. Dainavimas dėl pinigų nebetenka prasmės, – įsitikinusi Jomantė. Repertuare – itališki ir vokiški kūriniai Jau pokalbio pradžioje Jomantė prisipažino, kad yra dainavusi įvairaus pobūdžio kūrinius. Kol atrado klasikinį dainavimą, daugiausia domėjosi popmuzika. Tačiau vėliau pasinėrė tik į klasiką:– Mano balso registras aukštas. Klasikinis dainavimas labiausiai atitinka mano vokalinius sugebėjimus. Esu dainavusi popmuzikos kūrinius, nevengiu pasiklausyti džiazo, – prisipažino mergina. Jomantė dažniausiai atlieka operų, operečių arijas, dažniausiai dainuoja itališkai arba vokiškai:– Diskomforto dėl to, kad tenka dainuoti užsienio kalba, nejaučiu. Turiu gerą atmintį, greitai įsimenu žodžius. Dažnai tenka dainuoti užsieniečiams jų gimtąja kalba, tuomet tenka labai pasistengti. Vis dėlto prisipažįstu, labiau patinka dainuoti itališkai, nemėgstu vokiečių kalbos.Mergina sako, kad kiekviena daina turi savo akcentus ir labai svarbu mokėti juos perteikti ne žodžiais.– Vienas sudėtingiausių dalykų, manau, yra dainos perteikimas balsu, judesiais. To dažnai prireikia italų ar vokiečių kalbomis dainuojant lietuviškai publikai. Intonacija ir mimika reikia sugebėti perteikti dainos nuotaiką, jos idėją, išreikšti, ką ja nori pasakyti, – aiškino jaunoji dainininkė. Italijoje – pirma Sėkmė Jomantei pradėjo šypsotis po „Daina miestui“ konkurso. Šių metų vasarį mergina ir dar keletas jos kolegų dalyvavo Ukrainoje vykusiame konkurse „XXI century of art“, į kurį susirinko 75 solistai iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos. Iš dešimties pradedančiųjų muzikuoti dalyvių Jomantė tapo antra. Kovą Italijoje vykęs šio konkurso tęsinys, surinkęs 45 dalyvius iš dar daugiau šalių, Jomantei atnešė pergalę pradedančiųjų kategorijoje:– Konkurse Italijoje teko atlikti tris skirtingų laikotarpių arijas ir dainą savo kalba. Dalyviai varžėsi trijose kategorijose: pradedančiųjų, studentų ir profesionalų. Konkurentai buvo rimti, dalyvius vertino kompetentinga komisija. Džiaugiuosi, kad laimėjau ne tik aš – visi trys Lietuvos atstovai, – teigė Jomantė.Jaunoji atlikėja labai patenkinta neseniai pasibaigusiu Lietuvos televizijos projektu „Triumfo arka“, kuris tarsi iš pogrindžio į dienos šviesą iškėlė klasikinę muziką. Pasak merginos, iki šiol vien inteligentų sluoksniui priklausęs klasikos žanras dabar vis dažniau traukia jaunus, išsilavinusius žmones.Jomantės planuose – pasiruošimas liepą vyksiančiam konkursui Lenkijoje. Mergina, nors ir žino, kad su savo specialybe Lietuvoje turtų nesusikraus, niekur iš čia keliauti neketina. Sako, kad turint noro galima viską pasiekti ir Lietuvoje:– Esu patriotė. Iš Lietuvos išvažiuoti neplanuoju. Įsivaizduoju save teatre ir manau, kad jeigu stengsiuos, man pasiseks. Be to, nesipurtau ir pedagoginio darbo. Na, o kaip bus, parodys laikas.