Endoprotezavimas – tarsi paskutinė stotelė sergantiems sąnarių ligomis

Sąnarių ligos nuo seno kankina žmones, tačiau gydomos jos buvo tik primityviais liaudiškais vaistais. Laikui bėgant, medicina žingsnelis po žingsnelio tobulėjo, įgydama vis naujesnių preparatų gydyti sąnarių ligoms: artrozei, nespecifiniams ar specifiniams sąnarių uždegimams, reumatoidiniam artritui. Tai autoimuninės kilmės lėtinis, nuolat progresuojantis destrukcinis sąnarių uždegimas. Iš visų lėtinių ligų jis labiausiai invalidizuoja. Per dešimt metų 50 procentų ligonių tampa neįgalūs – nebegali judėti, pusę jų liga prikausto prie lovos ar vežimėlio. Todėl medicinos naujovė – endoprotezavimas – tarsi paskutinė stotelė sergantiems sąnarių ligomis, kad ligoniai nors iš dalies galėtų pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Gyvena lyg ant bėgių Pakalbinome moterį, kuri panoro likti nežinoma, šia klastinga liga sergančią 34 metus. Pavadinkime ją Emilija. – Per 34 metus, sergant reumatoidiniu artritu, aštuonis kartus teko gydytis ligoninėse, dešimtis kartų – reabilitacijoje. Tačiau nenurašiau savęs – baigiau mokslus, ištekėjau, susilaukiau atžalų, dirbu, kiek įmanoma stengiuosi pritapti sveikų žmonių draugijose, išvykose. Tačiau liga iki šiol nepalieka nė minutei, progresuoja – vartoju vaistus, judesiai tapo riboti. Gyvenu su liga, privalau draugauti su ja – nei išmesi, nei pamesi jos. Ir taip jau kelintą dešimtį metų gyvenu lyg ant bėgių, nes nežinau, kada pervažiuos ar partrenks nelemtoji liga, visam likusiam gyvenimui paguldydama į patalą, – pasakojo moteris. Į pagalbą ligoniams – endoprotezavimas Pernai šiai moteriai medikai endoprotezavo (keitė) kelio sąnarį. Sudėtingą operaciją atliko Vilniuje, nes Tauragėje tuomet tokios operacijos nebuvo atliekamos. – Operacijos eilėje teko laukti beveik trejus metus. Kadangi gyvenu provincijoje, Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės medikų virtuvė man pasirodė per sudėtinga. Visada žinojau, kad, be gydymo, ligoniui reikia mediko paramos ar švelnaus žodžio, pagaliau šypsenos. Susidūrusi su realybe, šiek tiek nusivyliau. Suprantu, kad visur ir visada skubama. Ligoninėje viskas buvo atliekama tarsi konvejeriu. Kartais nesusigaudydavau, kas, kur ir ką daro, tad ir nesigilinau. Visiškai atsidaviau baltų chalatų valiai, kenčiau skausmus. Nelabai kam rūpėjo, kaip aš jaučiuosi – mechaniškai vykdavo medikų vizitacijos, medicinos seserys beveik bėgte atlikdavo savo pareigas, – sakė Emilija. Pasak pašnekovės, gydydamasi Vilniuje ji dažnai pagalvodavusi, kad jei gulėtų ne sostinės ligoninėje, kur jautėsi it bičių avilyje, gal ir gytų kitaip. – Dabar žinau, kad ir Tauragėje beveik metus atliekamas endoprotezavimas. Tai mane pradžiugino. Ir jei dar kada klastingoji liga man trinktels taip, kad reikės operuoti ir kitą sąnarį, su malonumu tai atliksiu savam mieste, – tikino pašnekovė. Operacijų kiekį riboja lėšos Apie sąnarių endoprotezavimą Tauragės apskrities ligoninėje „Desertui“ papasakojo vienas traumatologų, atliekantis šias sunkias, gyvybiškai pacientams reikalingas operacijas, Eugenijus Alekna. Pradedant pašnekesį buvo įdomu sužinoti, kokias traumas medikas yra operavęs iki šiol. – Per 27-erius darbo metus atlikau daug ir įvairių operacijų. Turbūt labiausiai įstrigo operacija pacientui, kuriam buvo lūžę abiejų rankų ir kojų kaulai. Operavau septynias valandas. Kartais greitos ir skubios operacijos tik išgelbsti žmogui gyvybę, bet jis lieka neįgalus visam gyvenimui. Jau dešimt metų atlieku ir artroskopines kelio sąnario operacijas, kai specialiais instrumentais per mažus pjūvius įeinama į sąnarį ir taip pašalinama problema. Per metus atlikau apie 250 tokių operacijų, – prisiminė E.Alekna. Tauragės apskrities ligoninėje pirmoji klubo endoprotezavimo operacija buvo atlikta pernai gruodį. – Tokias operacijas atlieka trys gydytojai: Tomas Lingaitis, Ramutis Stelmokas ir aš. Iki šios dienos mūsų skyriuje atlikta vienuolika tokių operacijų, kurių kiekį riboja lėšos, už kurias perkami sąnarių endoprotezai. Iki šiol jie buvo įsigyjami už Tauragės apskrities ligoninės lėšas. Ligoniams jie nieko nekainavo. Šiemet rajono savivaldybė skyrė 25 tūkstančius litų, už kuriuos bus nupirkti kelio sąnario endoprotezai. Jie šiemet bus įdėti Tauragės rajono ligoniams, sergantiems kelio sąnario artroze. Nuo kitų metų endoprotezus skirs Valstybinė ligonių kasa. Nei ligoninei, nei ligoniams jie vėl nieko nekainuos. Tačiau jei ligonis norėtų įsigyti tobulesnį endoprotezą, nei leidžia ligoninės galimybės, jam reikėtų sumokėti kainų skirtumą. Susidarius didelėms eilėms, ligonis, norintis operacijos be eilės, sąnarį galės įsigyti savo lėšomis, o kompensaciją iš Valstybinės ligonių kasos gautų tuomet, kai sulauktų eilės endoprotezavimo operacijai, – pasakojo gydytojas. Operacinės atitinka reikalavimus Endoprotezavimas – naujiena patyrusiam medikui. Smalsaujame, kaip jis jautėsi atlikęs pirmąsias operacijas. – Prieš atlikdamas šias operacijas stažavausi Klaipėdos apskrities ligoninėje. Jaučiausi gerai todėl, kad buvo pralaužti ledai. Mūsų žmonėms nebereikės ieškoti pagalbos kituose miestuose ir ilgai laukti operacijų. Pirmoji Tauragėje atlikta operacija buvo klubo sąnario. Operacija, atlikta kartu su dar septynių medikų pagalba, truko maždaug dvi valandas. Didėjant įgūdžiams, operacijų laikas trumpėja. Įrangos turime pakankamai – kartu su sąnarių endoprotezais gauname specialius instrumentų rinkinius. Mūsų ligoninėje renovuotos operacinės visiškai atitinka reikalavimus tokioms operacijoms atlikti. Tik esant sunkmečiui prašome ligonių nusipirkti specialų rinkinį, reikalingą operacijai (operacinius apklotus, vienkartinius chalatus, dalį medikamentų), – pasakojo medikas. Ligoniai operacijoms būna pasiruošę Žmonėms, kuriems aktualu endoprotezavimas, smalsu sužinoti, kokia prieš operaciją taikoma nejautra. Kaip pacientai nusiteikę prieš tokį svarbų posūkį jų gyvenime? – Apie nejautros būdą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia gydytojas anesteziologas. Gali būti taikoma bendrinė nejautra, bet dažniausiai šios operacijos atliekamos taikant spinalinę nejautrą (kai nuskausminamieji vaistai suleidžiami į stuburo kanalą ir ligonis keletą valandų nejaučia apatinės kūno dalies). Prieš operaciją ligoniai, kurie kreipiasi dėl endoprotezavimo, tiek būna išvarginti sąnarių skausmų, išbandę visokiausių vaistų ir liaudiškų gydymo būdų, kad atvykę operuotis visiškai būna tam pasiruošę. Po operacijos – lyg naujai gimę Įdomu, koks pooperacinis laikotarpis, ar tenka bendrauti su ligoniais, kuriems pakeisti sąnariai? Ar nepasitaikė komplikacijų? – Po operacijos pacientas ligoninėje laikomas 7–10 dienų, kol pašalinami siūlai. Ligoniui skiriami nuskausminamieji vaistai, antibiotikai, vaistai, apsaugantys nuo trombų susidarymo. Antrą–trečią dieną ligonis, padedamas reabilitologo, pradeda vaikščioti. Išrašius iš ligoninės, jam skiriama antrinė reabilitacija specialioje reabilitacijos ligoninėje. Ligoniai gali patys pasirinkti, kur vykti: į Palangą, Druskininkus, Birštoną ar kitur, kur jiems taikoma gydomoji mankšta, masažai, vandens procedūros. Ligonis išmokomas vaikščioti savarankiškai, grąžinamas į normalų gyvenimą, – teigė gydytojas traumotologas E.Alekna. Pasak mediko, po operacijos su ligoniais jis bendrauja. – Ligoniai sako, kad jaučiasi lyg naujai gimę, kadangi atsikrato įkyraus skausmo, jie vėl gali vaikščioti. Ir paprastai priekaištauja sau, kad tiek ilgai delsė ir kentėjo. O komplikacijų pasitaiko visame pasaulyje, bet jos pavienės, – sakė traumatologas. Gydytojo teigimu, šiuolaikinėmis technologijomis kuriami vis tobulesni protezai. Jiems teikiama 15–20 metų garantija. Sąnariui susidėvėjus ar kilus komplikacijai, jį reikia pakeisti nauju, t. y. atlikti revizinę sąnario operaciją. Šių dienų duomenimis, operacijų Tauragės apskrities ligoninėje laukia 48 ligoniai (12 – keisti klubo sąnarį, 36 – kelio). – Kiek reikės laukti eilėje, priklausys nuo Valstybinės ligonių kasos Tauragei skiriamų endoprotezų kitiems metams, – pokalbį baigė E.Alekna.