Ką daryti, kai vargina rėmuo?

Neretas žmogus skundžiasi, kad jį vargina rėmuo, kitaip tariant, graužimas po duobute arba krūtinėje, raugėjimas, atpylimas rūgščiu skrandžio turiniu, pykinimas, šleikštulys. Šį jausmą žmonės populiariai vadina padidėjusia skrandžio rūgštimi, skrandžio rūgšties kilimu.
Klaipėdos apskrities ligoninės gydytojas Vidmantas Žindžius sako, kad medicinos praktikoje tokia sveikatos būklė yra vadinama gastroezofaginio refliukso liga (sutrumpintai – GERL). Pažodžiui tai reikštų skrandžio turinio atpylimo į stemplę liga.Šiuo metu esą šia liga serga apie 10–30 procentų suaugusiųjų. Sergančiųjų šia liga pastaruoju dešimtmečiu daugėja. Šios būklės tiksli priežastis nėra įrodyta, tačiau laikomasi nuomonės, kad ypač svarbi yra vidinė nervinė įtampa (stresai).Klaipėdos apskrities ligoninės gydytojo V.Žindžiaus paklausėme, kodėl rėmuo atsiranda?– Minėti nusiskundimai atsiranda tuomet, kai sutrinka stemplės apatinėje dalyje esančio raumeninio vožtuvo veikla. Normaliai veikiantis vožtuvas atsidaro maistui įslenkant į skrandį arba retkarčiais atsirūgstant. Sutrikus normaliai veiklai, vožtuvas pradeda atsidarinėti dažniau ir nelaiku. Todėl stipriai rūgščios skrandžio sultys kartu su skrandyje esančiu maistu gali kilti aukštyn į stemplę ir ją dirginti. Pasikartojantis stipriai rūgščių skrandžio sulčių patekimas į stemplę jos švelnioje gleivinėje gali sukelti cheminę reakciją – uždegimą. Tuomet rėmens pojūtis pradeda dažnėti. Negydomas stemplės gleivinės uždegimas stiprėja, gleivinėje gali atsirasti negilūs pažeidimai – erozijos. Erozinis stemplės uždegimas gali toliau stiprėti. Tokiu atveju stemplės gleivinėje gali atsirasti kur kas stipresnis ir gilesnis pažeidimas – opa su tolesnėmis pasekmėmis. Rėmens pojūtis gali tapti ne tik dažnas, bet ir stiprus. Rėmuo gali pradėti trukdyti normaliai gyventi ir dirbti.– Kokios priežastys skatina rėmens atsiradimą?– Rėmuo gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Tos priežastys paprastai skirstomos į dvi grupes. Taip gali būti dėl pasikeitimų stemplės vožtuvo aplinkoje arba skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje, kai:* savaime susilpnėja vožtuvo veikla (priežastis nežinoma),* susilpnėja stemplės gleivinės natūralios (fiziologinės) apsaugos sistema, todėl skrandžio sultys stipriau veikia stemplės gleivinę,* padidėja skrandžio sulčių agresyvumas, todėl skrandžio sultys stipriau dirgina stemplės gleivinę,* atsiranda stemplinės angos išvarža, kuriai esant pasikeičia stemplės vožtuvo-skrandžio aplinkos anatomija ir dėl to sutrinka vožtuvo normalus darbas, * yra kitas susirgimas, kuris savo ruožtu skatina rėmens atsiradimą.Bei dėl gyvenimo sąlygų ypatumų:* nėštumo,* netinkamos mitybos (greito, gausaus ar reto valgymo),* piktnaudžiavimo alkoholiu ir rūkimu,* nutukimo,* kai kurių medikamentų vartojimo,* vidurių užkietėjimo,* sunkaus fizinio darbo,* stresų.– Kokios gali būti negydomo rėmens pasekmės?– Jei jaučiantis rėmenį, kitaip tariant, sergantis GERL žmogus nekreipia į tai dėmesio ir jo negydo, tuomet galimos tokios pasekmės: * stemplėje gali pradėti vystytis erozijos arba opos. Negydant gali atsirasti randai, dėl ko maistas rijimo metu pradeda strigti. Normalaus rijimo atstatymui gali prireikti specialių gydymo metodų; * skrandžio turinio atpylimas gali būti labai aukštas, kuomet gurkšnis patenka tiesiog į burną. Atsiranda palankios sąlygos šiam turiniui patekti ir į kvėpavimo takus (trachėją, bronchus). Tai gali būti kvėpavimo sistemos sutrikimų priežastis (imtinai iki astmos); * dėl nuolatinio skrandžio sulčių atpylimo ir dirginamojo jų poveikio stemplės gleivinėje audinių ląstelių struktūra pamažu gali kisti. Prasidėjus tokiems pasikeitimams galimybė susirgti stemplės vėžiu padidėja iki 125 kartų.Nuolat jaučiamas rėmuo gadina nuotaiką, trukdo normaliai maitintis, gali būti nemalonaus kvapo iš burnos priežastimi, naktį trukdo poilsiui ir t.t.– Kaip nustatoma gastroezofaginio refliukso liga (GERL)?– Gastroezofaginio refliukso liga yra nustatoma apžiūros metu ir atliekant specialų stemplės-skrandžio-dvylikapirštės žarnos tyrimą. Šis tyrimas pas mus atliekamas šiuolaikine, Japonijoje pagaminta aparatūra ir vadinamas ezofagogastroduodenoskopija, arba tiesiog endoskopija.Tyrimas yra neskausmingas, paprastai trunkantis kelias minutes, tačiau efektyvus ir reikšmingas paciento sveikatos būklei ir gyvenimo ateičiai. Jo metu įvertinama gleivinės būklė, paimami tyrimai dėl vėžinių ląstelių, ištiriamos skrandžio bakterijos.– Kaip gydomas rėmuo? – Jei rėmuo intensyvus ir dažnas, tikėtina, jog tyrimo metu bus rastas stiprus stemplės gleivinės uždegimas. Tačiau visa bėda ta, kad stiprus uždegimas arba kitokie rimti gleivinės pasikeitimai gali būti randami ir tuomet, kai žmogus rėmenį jaučia retai arba visiškai nestipriai. Toli pažengusias rėmens negydymo pasekmes gali tekti gydyti ilgai ir, deja, kai kada tik operaciniu būdu.Paprastai po gydytojo apžiūros ir būtinai atlikus endoskopinį tyrimą skiriamas medikamentinis rėmens gydymas. Lietuvoje gausu reikalingų rėmens gydymui vaistų. Kai kuriuos vaistus kompensuoja ligonių kasos.