Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtus duomenis centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Tauragėje išlieka viena mažiausių Lietuvoje. Jau ne pirmus metus Tauragės šiluma išsilaiko aukščiausioje pozicijoje. Kaip jiems tai pavyksta?
Pagal šilumos kainos dydį sausio mėnesį Tauragė rikiuojasi trečioje vietoje tarp mažiausiai už šilumą mokančių Lietuvos miestų, o Tauragės šilumos tinklai lenkia 47 šilumos tiekėjus šalyje. UAB Tauragės šilumos tinklai vartotojams šiluma kainuoja 6,56 ct/kWh.
– Galiu kalbėti apie stabilumą. Kad rezultatas duoda vaisių, tai visos komandos ilgas ir intensyvus darbas. Čia ne vienerių metų rezultatas. Aš įmonei, klientams ir visiems sakau, kad mes esame stabilumas. Jei mums maždaug 70 eurų už megavatvalandę visą laiką pavyks išlaikyti ir mažiau, tai esame savo vietoje ir viskas tvarkoje, visas valdymas, visas aparatas veikia, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arcišauskas.
Šildymo sezono standartinis laikotarpis – penki mėnesiai, skaičiuojamas nuo lapkričio. Šilumos tinklai turi tokios patirties, kai šildymo neužbaigdavo balandžio, o tik gegužės mėnesį dėl užsitęsusių vėsesnių orų. Todėl įmonė stengiasi išlaikyti kuo mažesnę šildymo kainą, nes suvėlavus pavasariui sunaudojama daugiau kuro.
– Žingsnis po žingsnio bandom tobulėti, investuoti, generuoti papildomai pajamų. Kaip ir su investicinėmis plėtromis – jeigu viskas dabar pasiseks, negali iš anksto sakyti op, kol neperšoki griovio. Šiandien – taip, rytoj – kitaip, toks gyvenimas. Planuojame su tokia stabilia kaina užbaigti šį sezoną. Nebent įvyktų kažkas labai nenumatyto, stipraus ar ekstra, kažkokios avarijos ir panašiai, – svarstė A.Arcišauskas.
Artimiausiuose bendrovės planuose – įsigyti naują katilą. Kas pasikeistų, pradėjus jį realizuoti?
– Tai toks įrenginys, kai katilo viduje cirkuliuos ne vanduo ir garas, o termoalyva, iš kurios prie žemesnių parametrų bus didesnis efektyvumas. Siekiame pradėti intensyvią elektros gamybos plėtrą ir iš to generuoti papildomas pajamas, kad galėtume dengti išlaidas šaltomis žiemomis. Turime iš elektrifikacijos plano generuoti papildomas pajamas ir taip sudengti, kad toliau išliktume stabilūs, kad nebūtų didelių šuolių ir pokyčių tarifams, nes klientams svarbu yra pastovumas, – kalbėjo direktorius.
Lyginant praėjusius metus su užpernai, A.Arcišausko teigimu, jie buvo labai panašūs:
– O jei lyginant sezonus, tai sausio mėnesio jau antra savaitė rodo didesnę minusinę temperatūrą. Todėl ir įranga parodo savo nagus ir ragus – kažkas sugenda, kažkur turime kažkokį incidentą. Bet ieškom ir sprendžiam, geriau ar blogiau, viskas apkrauta, kai šaltis paspaudžia daugiau nei 10 laipsnių, tada mes griežtinam kontrolę, stebim. Gedimas ar avarija – reikia reaguoti operatyviai, kaip valanda, taip 5–6 laipsniai krenta nuo grafiko, paskui atstatyti labai sunku. Svarbiausia – kad pastatai neperšaltų, kad sistemų neužšaldytumėm, kad trasos atlaikytų, čia dabar svarbiausia.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai