Tauragei pasisekė – sąskaitos už šilumą į kosmosą nešovė

Tauragiškiai jau sulaukė šildymo sąskaitų už pirmąjį ir kol kas šalčiausią šių metų mėnesį. Tauragės šilumos tinklai iš anksto buvo įspėję – sąskaitos bus didesnės nei pernai, bet panašu, kad net nerenovuotuose namuose tauragiškiai mokėjo mažiau nei didžioji dalis centralizuotos šilumos vartotojų Lietuvoje. Vis dėlto gyventojams klausimų kelia kaina, šilumos tinklų skaičiuojama už šilumos energiją bendroms daugiabučių reikmėms.

Viena mažiausių Lietuvoje

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, sausio mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 9,64 ct/kWh. Palyginus su gruodžio mėnesiu, kilovatvalandės kaina didėjo 4,05 procento. Vasarį taryba apskaičiavo dar didesnę vidutinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą – 10,16 ct/kWh.

Tauragės šilumos tinklų tiekiama šiluma Lietuvoje viena pigiausių. Pigiau už tauragiškius moka tik Utenos savivaldybės r Šiaulių miesto vartotojai. Tauragėje šilumos kaina mažesnė nei vidutinė Lietuvos ir siekia 7,87 ct/kWh. Daugiau nei dvigubai (16,1 ct/kWh) už tauragiškius moka Biržų gyventojai.

Tauragės šilumos tinklai vasario pradžioje perspėjo vartotojus, kad šilumos kaina kyla ne tik dėl šaltesnių orų nei gruodį, bet ir dėl padidinto PVM tarifo, kuris nuo sausio 1-osios kilo nuo 9 iki 21 procento.

– Mūsų įmonės veikloje išlaidos mažėjo 5 procentais, bet nuo sausio 1-osios padidinus PVM tarifą galutinis rezultatas buvo toks, kai kaina už šildymą šiek tiek kilo. Tarp šilumininkų vyksta lenktynės, kas šildys pigiau, bet reikia atsižvelgti ir į tai, kad įmonė turi būti konkurencinga ir patikima, – „Tauragės kurjeriui“ sakė Tauragės šilumos tinklų vadovas Audrius Arcišauskas.

Tauragės šilumos tinklai. Mortos Mikutytės nuotrauka

Sąskaitos nenugąsdino

Šilumos suvartojimas sausį Tauragėje išaugo nuo 60 iki 80 procentų. Kiek padidėjusias sąskaitas gavo visi, bet kainos, lyginant su kitais šalies miestais, Tauragėje nedrastiškos.

– Labai bijojau sąskaitos už šildymą. Gyvenu renovuotame name, bet kai visi gąsdino, kad kaina augs daugiau nei dvigubai, nebuvau pasiruošusi mokėti šimto ir daugiau eurų. Gyvename 50 kvadratinių metrų bute, net per šalčius nepleškinome. Radiatoriai visuose kambariuose buvo atsukti ant antros padėties. Namuose laikėsi 19–20 laipsnių temperatūra. Sąskaita maloniai nustebino – už šildymą turėsiu sumokėti 66 eurus. Tikrai tokią sumą gali sumokėti kiekvienas gyventojas, – „Tauragės kurjeriui“ pasidžiaugė Gedimino gatvės daugiabutyje gyvenanti Vida, už šildymą gruodį sumokėjusi 20 eurų mažiau.

Moksleivių alėjoje gyvenanti Dalia parodė sąskaitą už savo 49,8 kvadratinių metrų butą daugiau nei prieš dešimtmetį renovuotame name. Vien tik už šildymą gruodį ji sumokėjo 14,72 Eur, o sausį – 27,49 Eur.

– Kas mėnesį moku už namo renovaciją. Kadangi mūsų namas seniai renovuotas, tai ir suma už ją nėra labai didelė – 30 eurų. Girdėjau, kad tie, kurių namus renovavo prieš kelerius metus, moka daugiau. Mano kaimynė, gyvenanti 62 kvadratinių metrų bute, už šildymą sausį sumokėjo 35 eurus, bet radiatoriai pas ją visada šildo tik minimaliai, – pasakojo Dalia.

Kerta per kišenę

Ne visi renovuotų namų gyventojai sąskaitomis džiaugiasi. Du vaikus auginanti Deimantė sako, kad už renovaciją ji kas mėnesį sumoka po 80 eurų. Mokėti reikia ir vasarą, kai nėra šildymo, ir žiemą, kai prisideda išlaidos už šilumą.

– Gyvename vėsiau nei kai namas buvo nerenovuotas. Taupome. Bet jei paskaičiuotume, sudėtume visų metų mokestį už renovaciją ir padalintume jį šildymo sezonui, tai išvada tik viena – šildymas gerokai brangesnis nei buvo nerenovuotame name. Nežinau, kur čia taupymas, – kalbėjo jauna mama.

Loreta G. socialiniame tinkle pasidalijo savo sąskaita. Už 45 kvadratinių metrų buto šildymą ji turės sumokėti 50 eurų.

„Nėra daug, palyginus su kitais miestais, bet šiek tiek ir pataupėm, nepleškinom visu pajėgumu radiatorių. Kas mėnesį pridedant renovacijos sumą po 70–80 Eur tai panašiai kaip nerenovuotuose namuose išeina“, – rašo moteris, sulaukusi skaitytojų, apskaičiavusių, kad renovuojant daugiabutį dviejų kambarių butui tenka 28 tūkstančių eurų suma, kurią reikia išskaidyti pamėnesiui keliolikai metų į priekį, palaikymo.

Šilumos tiekėjai akcentuoja, kad senų, nerenovuotų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka bent 40 procentų didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato konstrukcijas šildomas ne pastatas, o laukas, patiriami didesni šilumos nuostoliai.

Ką mano skaitytojai

Paklausėme skaitytojų socialiniame tinkle, kokias sąskaitas už šildymą jie gavo. Štai Genutė B. rašo: „Džiaukitės, kad šiltai gyvenat. Kaime reikia patiems kūrenti, šalta, o kuras kainuoja kosmines kainas. Tikrai daugiau mokam už šilumą negu mieste“. Rasa J. Genutei pritaria – ji įvardijo tikslią sumą, kuri atsiėjo už privataus namo šildymą savarankiškai: „Beveik 300 Eur mėnesiui, kai patys šildom ir nėra kam padejuoti“.

Sandra B. džiaugiasi ir sąskaita, ir šiluma: „Prieš kitus miestus labai geros sąskaitos. Šildymas 82 eurai už 56 kvadratinių metrų butą. Skaičiau, kad tiek Vilnius, tiek Marijampolė po 150–200 eurų vien už šildymą sumokėjo. Mūsų bute labai šilta buvo. Kai lauke saulėtos dienos ir po 26 laipsnius šilumos“.

Juzefa S. Sandrai atsako, kad gyvena nerenovuotame 40,6 kvadratinių metrų bute ir vien už šildymą gavo 81 euro sąskaitą.

– Tauragėje dar yra daug nerenovuotų daugiabučių. O daugiabučiai, kurie prijungti prie centralizuoto šildymo, jau beveik pasiskirstę perpus. Pusė renovuotų, pusė dar ne, – apibendrino Tauragės šilumos tinklų vadovas A.Arcišauskas.

Brangi šiluma bendroms reikmėms

Viktorija S. iškėlė kitą problemą. Moterį stebina mokėjimo pranešime įrašyta eilutė „Šilumos energija bendroms reikmėms“. „Na, mano komentaras kiek kitoks – labiau stebina šilumos energija bendroms reikmėms. Namas renovuotas, radiatorius tik vienas koridoriuje, užsuktas visiškai, nes kaimynai taupūs. Aš gavau 13 eurų sąskaitą. Šalia gyvenanti kaimynė gavo 16 Eur. Reiškia, vienas aukštas sumoka 29 eurus, o penkiaaukštis –145 eurus. Už vieną užsuktą radiatorių? Man visiškai nesuprantama, kaip tas radiatorius tiek šilumos sunaudoja“, – socialiniame tinkle klausimą kelia tauragiškė.

Kodėl laiptinės šildymas per mėnesį atsieina brangiau nei vieno buto šildymas, paklausėme A.Arcišausko. Būtent šį klausimą direktorius paprašė atsiųsti raštu, taip pat paprašė detalizuoti, kokiame konkrečiai name gyvena klausiančioji skaitytoja. Kadangi moteris savo adreso nenurodė, pasižiūrėjome dar kelių Tauragės miesto šilumos tinklų abonentų sąskaitas, o jose kainos už šilumos energiją bendroms reikmėms taip pat siekė 10 ir daugiau eurų kiekvienam butui.

Tauragės šilumos tinklai atsako

Tauragės šilumos tinklų direktorius atsakymą į paklausimą atsiuntė tą pačią dieną ir prašė jo nekoreguoti.

„UAB Tauragės centralizuotą šilumą tiekia 185 daugiabučiams namams, iš kurių 103 yra renovuoti – tai sudaro apie 56 proc. visų daugiabučių. Nuosekliai didėjantis renovuotų pastatų skaičius prisideda prie efektyvesnio šilumos vartojimo, mažesnių energijos sąnaudų ir stabilesnių šildymo išlaidų gyventojams. Didžiuojamės pasiektu rezultatu – savo pogrupyje, vertinant šilumos kainą, esame pirmi, o visoje respublikoje užimame trečią vietą. Mūsų prioritetas – ne vien konkurencinga kaina, bet ir stabilus bei patikimas darbas. Siekiame, kad šilumos kaina išliktų kuo stabilesnė, nors kartais objektyvios priežastys gali lemti kitokį rezultatą.

Daugiabučiuose namuose suvartotas šilumos kiekis yra paskirstomas remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintais Šilumos paskirstymo metodais. Paskirstant daugiabučiame name šilumos kiekį, dalis šilumos yra priskiriama bendrosioms reikmėms. Teisės aktais nustatyta, kad šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apima šilumos kiekį, suvartojamą šildant bendrojo naudojimo patalpas ir šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų). 

Visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo buto padėties pastate, jų išorinių atitvarų (lauko sienų) kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių.

Name sunaudotas šilumos kiekis bendroms reikmėms atskiriems butams paskirstomas proporcingai buto plotui.

Suprantame, kad kartais gali atrodyti, jog sąskaitos apskaičiuotos netiksliai. Tačiau patikiname, kad įmonėje dirba specialistai, puikiai išmanantys šilumos paskirstymo metodikas. Kviečiame užsukti į klientų aptarnavimo skyrių arba susisiekti telefonu – pokalbio metu galėsime, remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, išsamiai paaiškinti šilumos paskirstymą Jūsų daugiabučiame name bei pakomentuoti visas Jūsų sąskaitos eilutes.

Dėl laiptinėse esančių radiatorių situacija yra tokia – jie skirti palaikyti bendrojo naudojimo patalpose higienos normas atitinkančią, ne žemesnę kaip +16 °C temperatūrą. Dažniausiai renovacijos metu laiptinių radiatoriams nustatomas tam tikras pralaidumas, kuris vėliau nereguliuojamas, nes sumontuojamos antivandalinės termogalvos. Visiškai užsukti radiatoriaus, nekeičiant iš anksto numatytų nustatymų, negalima. Taip pat gali būti užsukami radiatoriaus stovo ventiliai, tačiau nei vieno, nei kito veiksmo gyventojai savarankiškai atlikti negali – tai leidžiama daryti tik šildymo sistemą prižiūrintiems atestuotiems specialistams“ (kalba netaisyta).