Rugpjūčio 24-oji: diena, kai gandrai palieka Lietuvą

Šiandien Lietuvoje pradeda tuštėti gandralizdžiai – rugpjūčio 24-oji nuo seno vadinama gandrų išskridimo diena. O krikščioniška šios dienos pusė slepia vieną kraupiausių šventųjų istorijų.

Rugpjūčio 24-ąją lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus – tikėta, kad būtent šią dieną paukščiai pasuka į tolimą kelionę žiemoti į šiltuosius kraštus. Priklausomai nuo krašto tarmės gandras vadinamas ir garniu, gužu, gužučiu. Vasaros pabaigoje palikdamas lizdą paukštis tarsi praneša apie artėjantį rudenį. Maždaug tuo pačiu metu kaimuose būdavo kerpamos avys, o piemenys galėjo liautis saugoję gyvulius – visas derlius jau būdavo nuimtas, tad rugpjūčio pabaigoje tiesiog nebelikdavo ko sutrypti.

Ši diena turėjo ir savo būrimo tradiciją – merginos nuėjusios į nupjautus laukus iškasdavo nedidelę duobutę ir stebėdavo, kas joje apsigyvens. Jei per dieną duobutėje voras nuausdavo tinklą, tikėta, kad mergina ištekės už turtingo vyro, o jei joje apsilankydavo skruzdėlytė – laukė santuoka su neturtingu.

Krikščionybei atėjus į Lietuvą, ši diena susiliejo su šv. Baltramiejaus varduvėmis. Baltramiejus buvo vienas iš dvylikos Kristaus apaštalų, gyvenęs I amžiuje, skleidęs krikščionybę ir krikštijęs žmones. Pasak legendos, jam pavyko atversti karalių Polimiją, tačiau tai taip supykdė karaliaus brolį Astiagą, kad šis įsakė gyvam apaštalui nulupti odą, o paskui jį nuskandinti. Būtent dėl šios kraupios mirties šventasis dažnai vaizduojamas laikantis peilį ir persimetęs per petį savo paties odą – jis laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju.

Tauragėje – atlaidai

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje šv. Baltramiejaus atlaidai kasmet minimi paskutinį rugpjūčio sekmadienį. O Sartininkuose atlaidų diena – rugpjūčio 26-oji, jei ji nesutampa su sekmadieniu, keliama į artimiausią. Netoliese, jau Jurbarko rajone, panašią tradiciją tęsia ir Skirsnemunė, kur Baltramiejaus atlaidai kartu tampa ir miestelio švente.

Gandrai – tikra Lietuvos vizitinė kortelė

Baltasis gandras neatsitiktinai yra Lietuvos nacionalinis paukštis – 2024 metais atliktos apskaitos duomenimis, mūsų šalyje jų gyvena apie 16,6 tūkst. perinčių porų, o pagal tankumą Lietuva pirmauja visame gandrų paplitimo areale pasaulyje. Nors Lietuva sudaro vos apie 1 proc. viso gandrų gyvenamo ploto, čia peri beveik dešimtadalis visos pasaulio baltųjų gandrų populiacijos. Rudenį jie iškeliauja net iki Pietų Afrikos – tokia kelionė gali trukti du–tris mėnesius ir apimti 8–10 tūkstančių kilometrų.