Tauragė pasiekė gimstamumo mažėjimo piką

Pirmojo šių metų pusmečio Tauragės rajono savivaldybės gimstamumo rodikliai tokie prasti, kad nori nenori imi svarstyti – jei taip ir toliau, ar dar po dešimties metų čia bebus kas eis į koncertus, lankys darželius ir mokyklas, varstys gražiosios arenos duris. Per šešis pirmuosius šių metų mėnesius daugiau nei dvigubai žmonių Tauragės rajone mirė negu gimė. Švietimo specialistai šią situaciją vadina „stulbinančiai“ bloga, o ką daryti, niekas nežino. Savivaldybė stengiasi mažinti demografinę įtampą miesto infrastruktūros gerinimu.  

Tendencijos labai neraminančios

Kaip skelbia Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų poskyris, šiemet, sausio–birželio mėnesiais, Tauragės savivaldybėje registruota 116 gimimų (iš jų 11 vaikučių, gimusių užsienyje). Mirčių šiuo laikotarpiu Tauragės rajone užregistruota 284, tai yra 168 daugiau nei gimimų. Tokio mažo gimstamumo Tauragės rajone nefiksuota jau daugybę metų – pastaruosius 20 metų tai tikrai.

Apžvelgiant praėjusių penkerių metų laikotarpį, tendencija atsiskleidžia ryškia gimstamumo mažėjimo kryptimi. Štai 2020 metais Tauragės rajono savivaldybėje gimė 398 vaikai, 2021 metais – 329, 2022 metais – 355, 2023-iaisiais – 298, 2024 metais – 283, pernai – 271. Galima spėti, kad šiemet Tauragės rajone gims dar mažiau naujagimių negu pernai.

Nors mirčių statistika iš pirmo žvilgsnio lyg ir guodžianti – kasmet tauragiškių miršta vis mažiau, tačiau taip atsitinka greičiausiai todėl, kad apskritai savivaldybėje mažėja gyventojų. 2020 metais rajone mirė 676 žmonės, 2021 metais – 694, 2022 metais – 633, 2023-iaisiais – 573, 2024 metais – 506, pernai – 566 tauragiškiai.

Jei gimstamumo ir mirštamumo rodiklius peržiūrėtume pamėnesiui, tai daugiausia vaikučių pirmąjį šių metų pusmetį – po 24 – gimė kovo ir birželio mėnesiais, mažiausiai – 12 – gimė vasarį.

Daugiausia savo gyventojų – 55 – Tauragės rajonas šiemet neteko vasario mėnesį. Mažiausiai žmonių pirmąjį šių metų pusmetį – 34 – Tauragės rajono savivaldybėje mirė šių metų gegužę.

Kad pritrauktų jaunų šeimų, savivaldybė investuoja į mokyklų infrastruktūros atnaujinimą, kai kurios rajono mokyklos jau niekuo nesiskiria nuo moderniausių užsienio šalių ugdymo įstaigų. Violetos Barakauskienės nuotrauka

Įdomioji statistika

Tauragės civilinės metrikacijos ir archyvų poskyris skelbia ir daugiau, kaip vadina pats poskyris, įdomiosios statistikos.

Pirmąjį šių metų pusmetį Tauragėje gimė tik viena dvynukų pora. Pasaulį šie vaikučiai išvydo sausio mėnesį. 38 vaikai pirmąjį metų pusmetį gimė ne santuokoje. Jauniausios mamos – kelios aštuoniolikmetės, vyriausia šių metų pirmąjį pusmetį pagimdžiusi tauragiškė buvo 44-erių metų. Jauniausi tėčiai – keli devyniolikmečiai, vyriausias tėtis – keletas 48-erių metų vyrų.

Iš 284 mirčių 148 – Tauragės miesto gyventojai. Aštuoni tauragiškiai mirė išvykę į užsienio valstybes. Vyriausiems mirusiems tauragiškiams buvo po 100 metų. Jauniausias miręs asmuo – 11 metų vaikas.

Santuokų pirmąjį pusmetį užregistruota 57. Jauniausiai nuotakai santuokos registravimo dieną buvo 18 metų, vyriausiai – 55-eri. Jauniausiam jaunikiui – 19 metų, vyriausiam – 60.

Ištuokų pirmąjį pusmetį užregistruota 45. Daugiausiai porų – 14 – skyrėsi balandžio mėnesį, mažiausiai – 2 – birželį.

Vardą ar pavardę pirmąjį metų pusmetį nusprendė pasikeisti 11 tauragiškių.

Nemažai gimsta ne santuokoje

Tauragės savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų poskyrio vyriausioji specialistė civilinei metrikacijai Izolina Turauskienė pripažįsta – gimstatumo mažėjimo tendencija Tauragės rajone pastaraisiais metais labai ryški.

– Žinoma, pas mus ateina tie žmonės, tos poros, tėveliai, kurie registruoja naujagimius ir visi jie būna laimingi. Situacija Tauragėje turbūt nėra labai išskirtinė negu kitur Lietuvoje, visoje šalyje panašios tendencijos, – įžvelgia ilgametė šio savivaldybės poskyrio darbuotoja. – Tendencija šiek tiek gąsdinanti, jau ir ne specialistui aišku, kad jei taip ir toliau, gyventojų mažėjimas turės didžiulės įtakos švietimui, verslui.

Tačiau I. Turauskienė pastebi ir kitą, žinoma, dar ne tokią ryškią tendenciją – yra jaunų porų, kurios iš užsienio grįžta gyventi į gimtąją Tauragę. Žmonės pasipasakoja, kad ne vienerius metus dirbo, užsidirbo, o gimus vaikams nusprendė grįžti.

– Dažniausiai tokį sprendimą šeimos priima dėl vaikų – nori, kad vaikai gyventų ir mokyklą lankytų Lietuvoje. Štai matome, kad 11 vaikučių pirmąjį pusmetį registruoti pas mus, nors gimė užsienyje. Kai kurie, žinoma, išvyks su tėveliais gyventi svečioje šalyje, tačiau tokia registracija atskleidžia, jog tėvai nori, kad jų vaikai būtų Lietuvos piliečiai, ir gal, kai ateis laikas lankyti darželį ar mokyklą, šeimos grįš į Lietuvą, – svarstė savivaldybės atstovė.

Dar savivaldybė pastebi, kad pastaraisiais metais nemažai tėvų registruoja ne santuokoje gimusius naujagimius. Pasiteiravus, kodėl nesituokia, nors būna, kad šeimoje gimsta net ne pirmas, o antras ir jau trečias vaikas, poros tvirtina, kad tuoktis apskritai nebūtina, kiti sako, kad susituoks, kai užsidirbs nuosavam būstui, treti – kad taupo iškilmingoms vestuvėms. Santuokos institucija pastaraisiais dešimtmečiais tapo nebe būtinybe – nesusituokusieji dažnai pamini įprasta tapusią frazę: „antspaudas pase nieko nekeičia“.

Paprašyta pavardyti, kiek dabar kainuoja susituokti, tai yra kokį santuokos registravimo mokestį yra numačiusi valstybė, I. Turauskienė pavardijo: santuoka – 30 eurų, jei poros pageidauja tuoktis savo numatytoje vietoje – 70 eurų. Bet koks civilinės metrikacijos išrašas kainuoja 6,20 euro. Pavardės ar vardo keitimas – 12 eurų.

Pirmieji pajus darželiai

Susisiekti su savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jūrate Veisiene „Tauragės kurjeriui“ nepavyko – vedėja šiuo metu atostogauja. Telefonu praėjusią savaitę buvo nepasiekiama.

Informavę, apie ką norime pasikalbėti, iš vienos skyriaus specialistės išgirdome mažo gimstamumo Tauragėje įvertinimą – „stulbinantys skaičiai“. Esą rajono vadovybė visai neseniai apie tai kaip tik diskutavo. Tačiau ką daryti, niekas nežino.

Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Oželytė pripažįsta, kad situacija nedžiuginanti, tačiau Tauragės rajono švietimo įstaigų tinklas jau seniai esąs „sutvarkytas“, todėl artimiausiais metais jokių specialių veiksmų savivaldybė dėl mokinių mažėjimo neturi numačiusi.

„Sutvarkytas“ mokyklų tinklas reiškia tai, kad rajono kaimuose nebeliko nė vienos ugdymo įstaigos. Mokyklų skyriuose kaimuose dar likę ikimokyklinukų, kad mažiems vaikams nereikėtų važinėti į miestą. Tačiau gali būti, kad ir jų greitai neliks.

Už Tauragės miesto ribų likusios tik dvi – Žygaičių ir Skaudvilės gimnazijos, tai yra didžiausios iki šiol buvusios ir tebesančios ugdymo įstaigos ne Tauragėje. Tačiau, pasak L. Oželytės, ar jas galima vadinti didelėmis, klausimas.

Savivaldybės atstovė konstatuoja, kad artimiausiu metu savivaldybei teks spręsti ikimokyklinio ugdymo auklėtinių mažėjimo problemą.

3–4 metus mokyklų nelies

Tauragės rajono savivaldybės merui Dovydui Kaminskui išsiuntėme visą šūsnį klausimų apie neraminančią pastarųjų metų demografinę situaciją Tauragės rajone: jeigu gimstamumas ir toliau mažės tokiu tempu, kurioms Tauragės rajono mokykloms pirmiausia gresia mokinių trūkumas, ar jau skaičiavo, kiek pirmokų Tauragės rajone bus po 3, 5 ar 10 metų, ar dėl mažėjančio vaikų skaičiaus bus svarstoma dar viena mokyklų tinklo pertvarka – mokyklų jungimas, skyrių uždarymas ar klasių mažinimas, kurioms mokykloms šiuo metu kyla didžiausia rizika dėl per mažo mokinių skaičiaus, ar gali būti taip, kad demografinė situacija privers savivaldybę priimti nepopuliarius sprendimus, kurių šiandien dar nenorima garsiai įvardyti, ką konkrečiai Tauragės savivaldybė daro, kad jaunos šeimos rinktųsi gyventi Tauragėje, o ne išvyktų į didžiuosius miestus ar užsienį?

Į visus šiuos klausimus meras atsiuntė vieną bendrą atsakymą: „Tauragės rajono savivaldybės vienas iš pagrindinių tikslų – patrauklus šeimoms gyventi kraštas, todėl yra priimta eilė sprendimų, kurie prisideda prie šio tikslo. Pirmiausia Tauragė skiria vieną didžiausių išmokų Lietuvoje gimus vaikui, investuojama į darželių infrastruktūrą, vaikų ekologišką maitinimą, investuojame į švietimo įstaigas, neformalųjį ugdymą, žinoma, į sportą ir kultūrą ir kitas sritis. Savivaldybė prisideda 10 % prie valstybės paramos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą, turime tikrai plačią trūkstamų specialistų pritraukimo tvarką. Visos pastangos šiemet įvertintos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri Tauragę pripažino kaip vieną iš šeimai draugiškiausių savivaldybių ir įvertino už veiksmingą pagalbą šeimoms.

Kalbant apie vaikų skaičių ugdymo įstaigose, skaičių ir tendencijas nuolat stebime. Mūsų skaičiavimu bent artimiausius 3–4 metus jokie pokyčiai ir sprendimai dėl mokyklų tinklo nebus reikalingi. Dar nuo 2020 metų tinklo pertvarkos tikslas yra tas pats, kad turime stengtis ir užtikrinti, kad ikimokyklinis ir pradinis ugdymas būtų organizuojamas kuo arčiau namų, o pagrindinis ugdymas turi vykti įstaigose, kurios užtikrina maksimalią ugdymo kokybę“.