Sukčiams informaciją gyventojai atiduoda patys

Iki rugpjūčio pradžios Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ištyrė 18 sukčiavimo atvejų. Nepaisant to, kad nusikaltimų ištiriama vis daugiau, tauragiškiai kas mėnesį sukčiams atiduoda savo santaupas. Sukčiavimų būtų mažiau, jei tauragiškiai tinkamai elgtųsi socialiniuose tinkluose.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius Tauragės apskrityje užregistruoti 65 sukčiavimo atvejai (LR BK 182 str.). Tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. jų buvo registruota 110.

– Šiemet tokių nusikalstamųjų veikų sumažėjo 40,9 proc. Gerėja ir sukčiavimo atvejų ištyrimo rodikliai. 2025 m. sausio–liepos mėnesiais buvo ištirta 15, arba 13,6 proc., registruotų nusikalstamųjų veikų, o per tą patį 2026 m. laikotarpį – 18, arba 27,7 proc., – „Tauragės kurjeriui“ duomenis pateikė policijos atstovė Greta Kęsminaitė-Pudžemė.

Tačiau gyventojai ir toliau patiria finansinių nuostolių. Tauragės apskrities VPK pradėti 23 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, iš jų 7 – dėl nukentėjusių Tauragės rajono gyventojų. Jų patirta žala siekia 8995 eurus.

– Dažniausiai gyventojai nukentėjo susigundę socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiamais pasiūlymais – pervedė pinigus už įvairias prekes, tačiau jų negavo. Taip pat pasitaikė atvejų, kai žmonės prarado pinigus mėgindami įsigyti bilietus į koncertus ar iš anksto sumokėję už tariamą būsto nuomą, – kaip tauragiškiai praranda pinigus, vardijo G. Kęsminaitė-Pudžemė.

Nuotrauka iš magnific.com

Policija ragina gyventojus išlikti budrius: prieš pervedant pinigus nepažįstamam asmeniui patikrinti pardavėjo informaciją, kritiškai vertinti itin patrauklius pasiūlymus ir neskubėti atlikti mokėjimo. Ypač atsargiai reikėtų vertinti prašymus sumokėti visą sumą iš anksto. Kilus įtarimų dėl pasiūlymo ar pardavėjo patikimumo, geriau sandorio atsisakyti. Taip pat svarbu pasitikrinti savo naudojamus socialinius tinklus ir apriboti informaciją, kurią ten skelbiate. Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad kibernetiniai nusikaltėliai įvairią viešą informaciją naudoja rengdami itin įtikinamas sukčiavimo atakas. Pavyzdžiui, iš „LinkedIn“ sužinoję žmogaus pareigas, o „Facebook“ ar „Instagram“ pamatę, kad jis išvykęs atostogų, nusikaltėliai gali sukurti įtikinamą sukčiavimo scenarijų ir apsimesti kolega ar vadovu, prašančiu skubiai atlikti mokėjimą ar pasidalyti konfidencialia informacija. Gyventojams patariama socialiniuose tinkluose niekada neskelbti tikslaus gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, asmens dokumentų nuotraukų, bankinių duomenų, kelionių planų realiu laiku. Taip pat atsakymų į dažniausiai naudojamus saugumo klausimus, pavyzdžiui, mamos mergautinės pavardės, gimimo datų, augintinio vardo ar mokyklos pavadinimo.

Svarbu reguliariai peržiūrėti privatumo nustatymus, riboti viešai matomą informaciją ir išjungti automatinį buvimo vietos žymėjimą. Taip pat rekomenduojama naudoti stiprius ir unikalius slaptažodžius, kelių faktorių autentifikavimą.