Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Tauragėje užfiksuoti du skirtingi sukčiavimo atvejai, per kuriuos gyventojai ir įmonė neteko pinigų. Vienu atveju įmonės darbuotojas paspaudė tariamai „Sodros“ atsiųstą nuorodą ir netrukus nuo sąskaitos buvo nuskaičiuota beveik 10 tūkst. eurų. Kitu atveju moteris, pirkusi kriptovaliutą, liko be 820 eurų.
„Sužvejojo“ įmonę
Rugsėjo 16 d., apie 17.30 val., Tauragės įmonės darbuotoja į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę su aktyvia nuoroda. Pranešime sukčiai naudojosi „Sodros“ vardu. Paspaudus nuorodą ir suvedus prašomus duomenis, nuo įmonės banko sąskaitos nuskaičiuoti 9887 eurai. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (sukčiavimas, už šį nusikaltimą numatomi viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų).
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Banienė teigia, kad įmonės – taip pat dažnas sukčių taikinys:
– Įmonės itin dažnai tampa finansinių sukčių taikiniu, o jų patiriami nuostoliai neretai siekia nuo keliolikos iki šimtų tūkstančių eurų. Sukčiai naudojasi tuo, kad verslo įmonės kasdien atlieka daug finansinių operacijų, todėl darbuotojai dėl skubėjimo ar neatidumo gali nepastebėti apgaulės.
Pasak policijos atstovės, šiuo atveju pasinaudota viena dažnai naudojamų sukčiavimo schemų – apsimetant gerai žinoma institucija.
– Šiuo atveju sukčiai prisidengė „Sodros“ vardu. Į įmonės mobiliojo ryšio telefoną buvo atsiųsta melaginga žinutė su aktyvia nuoroda. Ją paspaudus ir suvedus prašomus duomenis, nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai. Tokios žinutės dažnai būna parengtos taip, kad žmogui atrodytų tikros ir patikimos, – „Tauragės kurjeriui“ sakė L. Banienė.
Tokio pobūdžio apgaulė vadinama fišingu. Sukčiai apsimeta bankais, valstybės institucijomis ar kitomis gerai žinomomis organizacijomis ir siunčia SMS žinutes ar elektroninius laiškus su nuorodomis. Paspaudęs tokią nuorodą žmogus gali būti nukreipiamas į suklastotą interneto svetainę, kurioje prašoma įvesti prisijungimo, kortelės ar kitus jautrius duomenis.
Kriptovaliutos negavo
Kitas Tauragėje užregistruotas atvejis susijęs su kriptovaliuta. Rugsėjo 12–14 dienomis 38-erių metų tauragiškė iš nepažįstamo asmens pirko kriptovaliutą, tačiau jos taip ir negavo. Nuostolis siekia 820 eurų.
Dėl šio įvykio taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.
L. Banienė atkreipia dėmesį, kad sukčių naudojamos schemos nuolat keičiasi, tačiau dažnai išlieka tas pats principas – žmogus įtikinamas perduoti pinigus arba savo duomenis.
– Sukčiai naudojasi žmonių pasitikėjimu, noru greitai atlikti sandorį ar užsidirbti. Ypač atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymus iš nepažįstamų asmenų, kai prašoma iš anksto pervesti pinigus, pateikti prisijungimo duomenis ar paspausti atsiųstą nuorodą, – pataria policijos atstovė.
Klaidos brangios
Finansiniai sukčiai įmones gali atakuoti ne tik SMS žinutėmis. Viena schemų – suklastoti elektroniniai laiškai, kuriuose nusikaltėliai apsimeta įmonės vadovu, verslo partneriu ar tiekėju. Darbuotojo gali būti paprašyta atlikti skubų pavedimą arba pakeisti partnerio banko sąskaitos numerį. Tokiose situacijose ypač pavojinga tai, kad darbuotojas gali manyti vykdantis visiškai įprastą užduotį.
Viešai skelbti policijos pranešimai rodo, kad tokiais būdais įmonės gali netekti labai didelių sumų. 2026 m. buvo paviešintas atvejis, kai iš Vilniaus rajone veikiančios sveikatos paslaugų įmonės, pasinaudojus suklastotu partnerio laišku apie pasikeitusius banko sąskaitos rekvizitus, buvo pasisavinta daugiau kaip 1,8 mln. eurų.
Tačiau didelių nuostolių patiria ne tik įmonės. Viešai skelbta ir apie gyventojus, kurie dėl įvairių sukčiavimo schemų neteko šimtų tūkstančių eurų. Ekspertai, tiriantys sukčiavimo atvejus internete pataria įmonių vadovams apmokyti darbuotojus atpažinti sukčiavimo požymius. Įmonėse taip pat rekomenduojama nustatyti aiškią pavedimų tikrinimo tvarką, ypač kai kalbama apie dideles sumas arba pasikeitusius verslo partnerių rekvizitus.
