Amžinybėn išėjo žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas

Lietuvos žurnalistų bendruomenę sukrėtė skaudi netektis – spalio 11-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė legendinis žurnalistas, redaktorius, televizijos ir radijo laidų vedėjas Henrikas Vaitiekūnas. Septynerius metus H. Vaitiekūnas bendradarbiavo su „Tauragės kurjeriu“.

Henrikas Vaitiekūnas gimė 1949 m. rugpjūčio 25 d. Panevėžyje, tačiau didelę dalį gyvenimo ir širdies paskyrė uostamiesčiui, kur užaugo ir baigė mokslus. Jo profesinis kelias, prasidėjęs spaudoje, vėliau neatsiejamai susiliejo su televizijos istorija.

Didžiausią žinomumą ir žiūrovų meilę H. Vaitiekūnas pelnė dirbdamas Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (LRT). Nuo 1978 iki 1993 metų jis buvo vienas ryškiausių „Panoramos“ redakcijos reporterių, vėliau vedė laidą „Labas rytas“, o po ilgesnės pertraukos sugrįžo vesti informacinės aktualijų laidos „Laba diena, Lietuva“. Per savo ilgametę karjerą žurnalistas sukūrė 15 autorinių televizijos laidų įvairiuose kanaluose, tarp kurių žiūrovai puikiai prisimena projektus „Laisvės alėja“, „Geriau nebūna“ bei „Būna ir geriau“.

Henrikas Vaitiekūnas buvo išskirtinis žodžio meistras, į pasaulį visada žvelgęs su subtiliu, švelniu humoru ir gilia išmintimi. Jis turėjo retą talentą pastebėti mažąjį žmogų, išklausyti jo dalią ir pasidalyti sava patirtimi taip, kad tai praturtintų kiekvieną klausytoją.

Aktyviam etapui televizijoje prislopus, H. Vaitiekūnas savo įžvalgas perkėlė į puslapius – rašė tekstus sveikatos, visuomenės ir gyvenimo temomis, o dalį savo kūrybos sudėjo į debiutinę knygą „Felčerio užrašai“. Patyręs sunkių onkologinių išbandymų, nepalūžo, o savo patirtį pavertė pagalba kitiems – aktyviai savanoriavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje (POLA) ir daugybę metų skyrė Lietuvos gyvūnų globos draugijos veiklai. Net ir kalbėdamas apie pačius sunkiausius momentus ar mirtį, Henrikas išlaikė sau būdingą šviesą ir ragino jos nebijoti, tikėdamas, kad gyvenimą prasmingą padaro nuoširdus dėmesys kitam.

Septynerius metus H. Vaitiekūnas rašė įžvalgas, skirtas „Tauragės kurjerio“ skaitytojams. Redakcijos kolektyvas jį prisimins kaip ypač nuoširdų, labai atsakingą žodžio meistrą. Jei jau Henrikas davė žodį, kad padarys, abejonių nekildavo.

Paskutinė žinutė, atskriejusi iš Henriko telefono, „Tauragės kurjeriui“ rašyta rugsėjo 14-ąją: „Ryt ryte penktą kartą per metus daktarai liepia gultis į ligoninę. Liūdinu ne tik jus, bet ir save. Prašau nepykti…“ Iš ligoninės Henrikas nebegrįžo.

Šviesios kelionės į savo žvaigždę, Henrikai. Ačiū už indėlį į „Tauragės kurjerio“ puslapius.

„Tauragės kurjerio“ redakcijos kolektyvas