„Pa-ge-ge“ fenomenas: žąsų muziejus Pagėgiuose

Apie Tauragėje veikiančius muziejus gerai žinome – kai kurie mūsų ne kartą juose yra lankęsi, bet ar esame susipažinę su kaimyninių miestų muziejais? Į vieną tokį muziejų „Tauragės kurjeris“ pakvies pažvelgti su susižavėjimu ir šypsena, nes Pagėgiuose vis garsiau girgsi žąsys ir jų gagenimą pradeda girdėti visi Žemės kampeliai. Pagėgių žąsų muziejus – vienintelis toks ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Idėją pasiūlė Švedijos lietuvė

Pagėgių žąsų muziejaus įkūrėja ir vadovė Svetlana Jašinskienė neslepia – žąsų muziejaus nebūtų, jei ne lemtingas Švedijos lietuvės Laimos Anderson klausimas. Prieš kelerius metus prie S. Jašinskienės, Vilnaius knygų mugėje reprezentavusios Pagėgių kraštą ir pasakojusios apie praeityje Pagėgiuose populiarius žąsų turgus, priėjo L. Anderson ir pasiteiravo, ar yra kur nors Lietuvoje muziejus, dedikuotas žąsims? L. Anderson daugybę metų kolekcionavo statulėles „Mergaitė ir žąsis“ tema bei ieškojo, kam jas padovanoti, nes, pasak kolekcionierės, ji sensta ir tinkamai prižiūrėti skulptūrėles darosi vis sunkiau. Svetlana juokauja, kad yra suvalkietė ir vadovaujasi principu: jei siūlo – imk.

– Mano akys tik suspindo ir pasakiau, kad, jei tokio muziejus nėra, tai bus, – savo ryžtingumu ir užsidegimu kokiai nors idėjai Svetlana žinoma ir už Pagėgių ribų.

Taip prasidėjo kelionė į žąsų skulptūrėlių, indų, knygų, įvairios informacijos ir visko, kas susiję su šiais didingais paukščiais, paieškomis. Ir čia tinka posakis – kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių.

Žąsis lietuvių kultūroje

Nors Lietuvoje stebimos tik penkios laukinių žąsų rūšys, šie laukiniai ir naminiai paukščiai visąlaik buvo svarbūs lietuvių kultūroje.

– Žąsis – tai paukštis, kurį po skerdimo lietuviai sunaudodavo visą iki paskutinės plunksnos, – pasakoja muziejaus įkūrėja.

Be mėsos ir smulkių plunksnų, skirtų kimšti patalus, iš žąsies plunksnastiebio tėvai vaikams pagamindavo šautuvėlį, žąsies sparnų dalis ir anksčiau, ir dabar naudojama bitininkų per medukopį. Net žąsies kraujas kaip geležies šaltinis būdavo įmaišomas į blynus vaikams arba ekstremalesnių patirčių mėgėjų geriamas grynas. Tačiau Pagėgių žąsų muziejuje visos žąsys, žąsinai ir žąsyčiai gali jaustis visiškai saugūs – muziejaus kieme kabo tentas su šiems paukščiams saugumą garantuojančiu užrašu: „Šioje teritorijoje draudžiama virti, kepti ir vagyti žąsis“.

Muziejuje galima pamatyti ir veltas žąsis. Danutės Naujokienės nuotrauka

Lietuvių audiniuose aptinkamas raštas, vadinamas žąsies kojele. Žąsies pėdutės, dar vadinamos varnos pėdutėmis, sakoma, atsiranda daug besišypsantiems žmonėms – tai smulkios mimikos raukšlelės išoriniuose akių kampučiuose. Net interjere, be dekoratyvių elementų, galima rasti labai funkcionalų daiktą – stalinę lempą, vadinamą žąsies arba žąsies kaklo lempa. O žvelgiant kalbiniu aspektu – posakių ir patarlių įvairovė, susijusi su šiomis baltaklėmis, pateikta ant muziejaus sienos.

– O kada mes visi „sužąsėjame“? – gudriai prisimerkusi klausia lankytojų Svetlana.

Po kelių spėjimų muziejininkė parodo nuotrauką, kurioje užfiksuota pašiurpusi rankos oda – vadinamoji žąsies oda.

Be to, viename šaltinyje aptinkama legenda apie Pagėgių miesto pavadinimo kilmę. Kaip užrašė kraštotyrininkas Vytenis Almonaitis, į pamario pievas atskrendančios žąsys vis gageno: „Pa-ge-ge“. Taip radęsi Pagėgiai.

Eksponatų gausybė ir įvairovė

Pagėgių žąsų muziejuje – daugiau kaip 2000 eksponatų, ir tiesiogiai, ir perkeltine prasme susijusių su žąsimis, bet S. Jašinskienė sako, kad tikslaus skaičiaus dar negalinti pasakyti – tam prireiks išsamesnio skaičiavimo. Pasklidus žiniai apie išskirtinį muziejų Pagėgiuose, moteris kone kasdien sulaukia dovanojamų eksponatų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš įvairių pasaulio šalių.

Vienas istoriškai įdomiausių muziejaus eksponatų mena tarpukario Lietuvą. Tai žąsies pirkimo prievolės įvykdymo kortelės kopija. Žąsies kortelė buvo vertybinis popierius, kuris įpareigodavo tarpukario valdininkus nupirkti tam tikrą kiekį žąsų iš valstybės ar specializuotų akcinių bendrovių, pvz., „Maisto“. Ši prievolė buvo įvesta po to, kai Lietuvos teisingumas nuteisė Klaipėdos vokiečių fašistus ir pasmerkė jų veiksmus, siekiant prijungti Klaipėdos kraštą prie nacistinės Vokietijos. Tada Vokietija atsisakė iš Lietuvos ūkininkų pirkti žąsis, kurios buvo specialiai užsakytos užauginti Vokietijos rinkai. Lietuvos paukštininkai neturėjo kur realizuoti žąsų, todėl pagalbos kreipėsi į Vyriausybę. Vyriausybė rado valdininkus griežtai įpareigojančią išeitį, naudingą Lietuvos ūkininkams.

Muziejuje lankytojus pasitinka kalbančios žąsys. Tarp kitų žąsų muziejaus eksponatų yra drabužių, ant kurių plasnoja žąsys, išsižioti priverčia realaus paukščio dydžio keptos meduolinės žąselės. Vienoje muziejaus patalpoje akis traukia įvairūs paveikslai su pieštomis, nufotografuotomis, kompiuterio grafika kurtomis ir išsiuvinėtomis ilgakaklėmis. Kadangi su muziejui skirtomis dovanomis kartu atkeliauja ir viena kita kitų paukščių rūšis, S. Jašinskienė įkūrė ir atskirą „pusbrolių ir pusseserių“ sekciją. Ten vietą rado dekoratyvinės ančių ir gulbių skulptūrėlės.

Kerinčio žąsų pasaulio muziejus – privatus, tačiau nustatyto mokesčio patekti į muziejų nėra. Galima skirti piniginę paramą, įmetant ją į dėžutę, ant kurios užrašyta „Lesalui“, prekiaujama įvairiais suvenyrais. Žąsų muziejuje savanoriauja trys darbščios savanorės, tačiau, jei ruošitės aplankyti Pagėgių žąsų muziejų, susisiekite iš anksto. Muziejaus feisbuko paskyra – „Žąsų muziejus“, el. paštas s.jasinskiene0517@gmail.com, tel. +370 640 30 377.