Tikrintojų bijo ne visi

Suskaičiuoti sunku, bet verslininkai tikina, kad verslo įmones tikrina net 150 įstaigų, žinybų, asociacijų. Buvo žadėta jų skaičių sumažinti keletą kartų, bet pažadai ir lieka pažadais.
 Kuriozai Neretai verslininkai susiduria su kurioziškomis situacijomis: pavyzdžiui, į metalo apdirbimo įmonę užsukę tikrintojai reikalauja parodyti, kaip vedamas graužikų naikinimo žurnalas ir baudžia, jei jo nėra ar jis vedamas nereguliariai. Ką bendro turi metalo apdirbimas ir žiurkių, pelių apskaita? To, matyt, nežino nė patys tikrintojai, tačiau tikrina visus iš eilės ir baudžia visus, kuriuos galima nubausti.Būrius, armijas graužikų galima aptikti viename Tauragės Stoties gatvės name. Ten užveistame šiukšlyne ganosi šimtai žiurkių. Bet Stoties gatvės žiurkių kaimenės tikrintojų ir baudėjų nedomina, mat ten jos laksto ne po verslininko įmonę, o Savivaldybei priklausančiame bute.Po to, kai į Ūkio ministeriją persikraustė nemažai laisvę verslui propaguojančių Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų, o Teisingumo ministerijai pradėjo vadovauti buvęs LLRI prezidentas, sąlygos verslui pradėjo po truputį gerėti, bet verslininkai vis vien skundžiasi, kad tikrintojų gretos nepraretėjo. „Tauragės kurjeris“ pakalbino rajono verslininkus ir pasiteiravo, kaip jie vertina perdėtą tikrintojų uolumą. Gyvena be baudų Neįtikėtina, tačiau per 20 gyvavimo metų IĮ „Bremena“ dar nė karto nebuvo nubausta pinigine bauda.– Pastaraisiais metais tikrintojų gerokai sumažėjo, mūsų įmonėje jie apsilanko rečiau. Mums ne tiek tikrintojai baisūs, kiek absurdiški reglamentai. Nori iškasti duobutę per pusę kastuvo ar atlikti darbus 1,5 metro aukštyje, turi gauti specialų sertifikatą, kuris nepigiai kainuoja, siųsti darbuotoją į kursus. Dauguma mūsų įmonės darbuotojų – itin aukštos kvalifikacijos, bet kas keleri metai jie turi vykti į kursus, kad gautų jų kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus. Savaitės kursai kainuoja 400–700 litų. Juos veda ministerijų darbuotojai. Jie patys sukuria įstatymus, kad reikia vienų ar kitų mokymų, o po to patys juos ir organizuoja, už paslaugą imdami didelius pinigus. Pavyzdžiui, neseniai kondicionierių montuotojams buvo organizuotas privalomas seminaras „Šiltnamio efekto sukėlėjai“. Jis truko 5 dienas, kaina – 1 700 litų. Savaitę mūsų darbuotojas sėdėjo Vilniuje, negalėjome vykdyti užsakymų, kursuose sėdinčiam darbuotojui turėjau mokėti vidutinį atlyginimą ir dar 1 700 litų nuplėšė už kursus. Kam eiliniam kondicionierių montuotojui tiek kainuojantys kursai apie globalų šiltnamio efektą? Kai yra tiek daug absurdiškų, brangiai kainuojančių reikalavimų, dalis verslo pasitraukia į šešėlį ir kuo puikiausiai dirba be seminarų apie šiltnamio efektą. Kad pavytume Vakarų Europą, JAV, turime atsisakyti absurdiškų reikalavimų ir leisti verslui laisvai dirbti. Mūsų įmonė nedidelė, tačiau keletas žmonių nuolat užsiėmę įvairių žurnalų pildymu, dirba su tikrintojais, – pasakojo IĮ „Bremena“ vadovas Sigitas Mičiulis. Kelininkai tikrintojų beveik nebijo Įvairūs tikrintojai nelabai baisūs VĮ Tauragės regiono keliai. Jei kas įmonę ir nubaudžia, tai baudžia ne jos vadovus, o pačią įmonę. Tada susidaro ganėtinai linksma uždara karuselė: viena iš Lietuvos biudžeto finansuojama įstaiga nubaudžia kitą iš Lietuvos biudžeto finansuojamą įmonę, o pinigai patenka atgal į valstybės biudžetą. Tada, pavyzdžiui, gamtosaugininkai Tėvynei raportuoja apie tai, kiek nubausta pažeidėjų, mokesčių inspektoriai – kiek iš baudų pinigų įplaukė į valstybės biudžetą, ir žada kitais metais jų surinkti dar daugiau.  – Mūsų įmonė „juodosios“ buhalterijos neveda, atlyginimų „vokeliuose“ nemoka, todėl tikrintojai mūsų įmonei ne tokie baisūs kaip privačiai bendrovei. Įvairiais klausimais dažniausiai bendradarbiaujame su gamtosaugininkais ir darbų saugos specialistais, Kalnakasybos inspekcija. Tikrintojai žiūri, kad darbuotojai turėtų reikalingus kvalifikacijos pažymėjimus. Aš asmeniškai baudų kol kas nemokėjau, o įmonė mokėjo už ne vietoje papiltą žvyrą, – pasakojo VĮ Tauragės regiono keliai direktorius Vytautas Povilaika. Verslininkas – potencialus nusikaltėlis? – Mano vadovaujamą įmonę baudė už tai, kad vėlavome atsiskaityti su tiekėjais. Bet ir prekybininkai vėluoja atsiskaityti su mūsų įmone, todėl susidaro skolų grandinė. Bet vienus už įsiskolinimus baudžia, kitų nebaudžia, todėl susidaro įspūdis, jog taikomi dvigubi standartai. Pastebiu, kad dalis tikrintojų į verslininką žiūri kaip į potencialų nusikaltėlį. Jei nepavyksta nubausti, kartais tikrintojai dokumentus taip pakoreguoja, kad būtų galima verslininką bausti. Toną būsimoms „žiaurioms akcijoms“ duoda valdžia. Kalbėdamas apie 2012 metų biudžetą premjeras Andrius Kubilius teigė, kad lyginant su 2011 metų biudžetu, jis turėtų gerokai išaugti būsimų baudų sąskaita. Metai dar neprasidėjo, o Vyriausybės vadovas jau žino, kad išaugs baudų surinkimas. Kai valdžioje vyrauja nuostata, kad reikia surinkti kuo daugiau baudų, pasijunti potencialus nusikaltėlis, belieka laukti, kada ir kiek būsi nubaustas, – piktinosi UAB „Stragutės mėsa“ direktorius Arvydas Armonas. Pretenzijų neturi – Pastaraisiais metais netikėtų patikrinimų sumažėjo. Būna planiniai patikrinimai, pareigūnai prieš keletą dienų perspėja, kad apsilankys, todėl bendrovės darbuotojai, pavyzdžiui, energetikos specialistai ar priešgaisrinės apsaugos inspektoriai, apžiūrėtų įmonę, įrenginius. Prieš keletą metų mūsų bendrovę baudė, kad neteisingai buvo sužymėtos prekės, bet pretenzijų niekam neturime, nes dauguma tikrintojų geranoriškai nusiteikę, geranoriškai sprendžia iškylančias problemas. Šiuo metu mums didžiausia problema ne tikrintojai, o vis dažnėjančios įvairių prietaisų metrologinės patikros. Kaip solidus autoservisas, mes patys suinteresuoti, kad mūsų prietaisai, įrenginiai būtų tikslūs, bet mums nepatinka, kad įvairių ministerijų, žinybų nurodymu juos reikia tikrinti vis dažniau ir dažniau. Už įvairių įrenginių metrologinę patikrą kasmet sumokame po keletą tūkstančių litų. O šiaip tai niekam jokių pretenzijų, pastabų neturime, pastaraisiais metais dirbti pasidarė ramiau, – džiaugėsi UAB „Gralis“ direktorius Gediminas Maškauskas.