Pilki keleliai dar ilgai dulkės

Dėl mažėjančio finansavimo kasmet prastėja ir visos Lietuvos, ir Tauragės apskrities keliai. Pagrindinės šalies, apskrities kelių magistralės prižiūrimos neblogai, o atokesni keliukai duobėti. Didžiausią siaubą kelia apskrities centro – Tauragės gatvės. Miesto centre jos daugiau ar mažiau tvarkingos, pakraščiuose – sunkiai išvažiuojamos.
 Sugrįžome į 2005 metus VĮ „Tauragės regiono keliai“ aptarnauja keturias apskrities savivaldybes ir prižiūri 1420 kilometrų kelių. 2008 metais jų priežiūrai, eksploatacijai ir remontui buvo skirta 14,38 milijono litų, 2011 metais – 11,9 milijono litų, 2012 metais – 11,42 milijono litų.Anot VĮ „Tauragės regiono keliai“ direktoriaus Vytauto Povilaikos, pagal finansavimą kelių priežiūrai ir remontui sugrįžome į 2005 metus, o realiai – net į 2000 metus, nes gerokai brango kuras, asfaltas. Dyzelinis kuras nuo 2005 iki 2012 metų pabrango maždaug dvigubai, asfaltas – nuo 120 litų iki 311 litų už toną.– Kai finansavimas kelių priežiūrai mažėja, o kuras, elektros energija, asfaltas brangsta, vis sunkiau kokybiškai prižiūrėti kelius. Tenka konstatuoti, kad apskrities kelių būklė po truputį prastėja, nes jų priežiūrai trūksta lėšų, jų nepakanka netgi palaikyti dabartinę kelių būklę. Ypač sparčiai blogėja kelių su asfalto danga būklė. Ir žvyrkelių būklė ne geresnė, nes nepakanka lėšų jų žvyravimui, greideriavimui. Kad apskrities kelių būklė bent jau neprastėtų, jų priežiūrai ir remontui kasmet reikia skirti bent 14–15 milijonų litų. O jei norime, kad keliai gerėtų, lėšų reikia dar daugiau, – skaičiavo įmonės direktorius. Asfaltuos kelius į skalvių ir žemaičių šventoves Medvėgalio piliakalnis – svarbiausia žemaičių tvirtovė kovose su kryžiuočių ordinu. Su gausia palyda šią pilį yra šturmavęs netgi Čekijos karalius. Prie Nemuno dunksantis Rambyno kalnas kovose su kryžiuočiais neišgarsėjo (tačiau išgarsėjo tauragiškių ir šilutiškių kovomis per Joninių šventes), bet Rambyno kalnas minimas kaip viena svarbiausių Lietuvos pagoniškų apeigų šventovė.Nežinia, ar taip sutapo, ar iš meilės skalvių ir žemaičių praeičiai „Tauragės regiono keliai“ šiemet įgyvendina tik du kelių asfaltavimo projektus, ir abu jie susiję su pagoniška dabartinės Tauragės apskrities praeitimi. Šiemet Pagėgių savivaldybėje planuojama išasfaltuoti 1,5 kilometro kelio atkarpą nuo Bardinų kaimo iki Rambyno kalno. Šilalės rajone bus išasfaltuotas į Medvėgalio piliakalnį vedantis 2 kilometrų ilgio kelias.Iš viso šiemet Tauragės apskrityje planuojama išasfaltuoti 3,5 kilometro žvyrkelių. Tiek pat jų išasfaltuota ir 2011 metais, kai Jurbarko rajone buvo išasfaltuota į Juodaičių kaimą vedančio žvyrkelio atkarpa. Iki 2008 metų ekonominės krizės „Tauragės regiono keliai“ per metus išasfaltuodavo 15–20 kilometrų žvyrkelių.„Tauragės regiono kelių“ ir keturių Tauragės apskrities savivaldybių prižiūrimų žvyrkelių bendras ilgis bus bent 3000 kilometrų. Jei kasmet išasfaltuosime po 3,5 kilometro žvyrkelių, asfaltuoti juos baigsime šio tūkstantmečio pabaigoje… Kelyje Sartininkai–Meldikviršiai asfalto teks palaukti Jau šiemet turėjo būti baigtas kelio Sartininkai–Meldikviršiai asfaltavimas, bet iš pradžių šiam projektui skirtos lėšos buvo permestos į gretimą rajoną, kur į Seimą buvo išrinktas buvęs Susisiekimo ministras, o po to prasidėjo ekonominė krizė, ir šis projektas nukištas į gilų stalčių. V.Povilaika nesiėmė pasakyti, kada bus skirta lėšų šio projekto atnaujinimui.– Turime paruošę daug įvairių projektų, keliams asfaltuoti, remontuoti, įrengti saugias sankryžas, įrengti kelio atitvarus, bet projektų įgyvendinimą stabdo lėšų trūkumas, – pasakojo įmonės direktorius. Blogiausia oro temperatūra – apie nulį 2010–2011 metų žiemą daug snigo, Tauragės apskrities savivaldybės ir kelininkai išleido šimtus tūkstančių litų sniegui nuo kelių valyti. 2011–2012 metų žiema buvo šiltesnė, bet kelininkai tikina, kad lėšų buvo išleista ne ką mažiau. Pasak įmonės direktoriaus, kelininkams prasčiausi orai – kai oro temperatūra per parą keletą kartų pakyla virš nulio ir nusileidžia žemiau nulio. Tada po keletą kartų per parą tenka druskos ir žvyro mišiniu barstyti tą patį kelią.Nors sniego buvo nedaug, žiemą įmonė sutaupė mažai, tačiau pavasaris buvo neblogas. Potvynis buvo menkas, nuo jo nenukentėjo Pagėgių savivaldybės keliai, nereikės jų remontuoti.     Trūksta inžinierių Iki ekonominės krizės, 2008 metų viduryje, VĮ „Tauragės regiono keliai“ dirbo 206 žmonės, o šiuo metu jų beliko tik 162.– Dauguma mūsų darbuotojai – puikūs savo srities specialistai, darbininkų kol kas netrūksta, bet trūksta inžinierių. Kelių eksploatacijos inžinierius ruošia Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Dauguma šią specialybę įgijusių inžinierių lieka Vilniuje, vyksta į kitus šalies didžiuosius miestus, įsidarbina didžiosiose Lietuvos kelių tiesimo ir remonto bendrovėse. Į provinciją kelių eksploatacijos inžinieriai nesiveržia, todėl jų trūksta ne tik mums, bet ir kitų apskričių kelių priežiūros ir remonto įmonėms, – pasakojo V.Povilaika. „Snore“ „užlūžo“ 3 milijonai litų Lietuvių liaudies išmintis rekomenduoja nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę. Pageidautina ir pinigų nelaikyti viename banke, ypač jei tų pinigų turi daug. Tuo įsitikino ir VĮ „Tauragės regiono keliai“. Liūdnai pagarsėjusiame „Snore“ įmonė laikė net 3,4 milijono litų. „Snorui“ bankrutavus įmonė atgavo tik valstybės draustą sumą – 345 tūkstančius litų.– „Snoras“ buvo laikomas patikimu banku, mokėjo didesnes nei kiti bankai palūkanas, todėl ten laikėme įmonės lėšas. Maždaug pusė iš pradingusių 3 milijonų litų buvo einamosios įmonės lėšos, apie 1,5 milijono litų buvome numatę skirti investicijoms. Planavome įsigyti naujos technikos, remontuoti pastatus, bet bankrutavus bankui teks šių investicijų atsisakyti. Kad turėtume iš ko darbuotojams mokėti atlyginimus, pirkti kuro, atsiskaityti už ryšių ir kitas paslaugas, viename bankų atsidarėme 950 tūkstančių litų kredito liniją. Šį kreditą turėsime grąžinti jau šių metų birželio mėnesį. Išgyvensime, tačiau nebeturime pinigų naujai technikai pirkti, nebėra už ką remontuoti pastatus. Nežinia, kada vėl turėsime lėšų investicijoms, – apie „Snore“ dingusius milijonus pasakojo įmonės direktorius. Mažėja žuvusiųjų Nos kelių būklė prastėja, žuvusiųjų Tauragės apskrities keliuose mažėja. 2010 metais juose žuvo dešimt žmonių, 2011 metais – šeši, šiais metais – vienas.