Išsigelbėjimas – užsienio investicijos ir gerai apmokamos darbo vietos

Prieš porą savaičių verslininkas Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Mičiulis dvejų metų kadencijai stojo prie Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) vairo. Šia proga jį pakalbino „Tauragės kurjeris“.
 – Sveikiname, pradėjusį  eiti naujas pareigas. Ko imsitės, kad užsitarnautumėte apskrities verslininkų pasitikėjimą, ir jie savo lyderiu jus išrinktų dar vienai dvejų metų kadencijai?– Tikrai nesiruošiu balotiruotis dar vienai dvejų metų kadencijai. Po poros metų Tauragės apskrities verslininkų asociacija tikrai turės kitą pirmininką. Ypač noriu, kad šiame poste mane pakeistų jaunas verslininkas, nes jauni žmonės – energingi, turi daug originalių idėjų.– Nenorite užsitarnauti verslininkų pasitikėjimą ir vėl būti perrinktas? – Nenoriu būti perrinktas. Pagal daugumą ekonominių rodiklių Tauragės apskritis Lietuvoje yra paskutinėje vietoje. Noriu, kad mūsų apskritis iš paskutinės dešimtosios vietos pakiltų bent jau į priešpaskutinę. Tam į mūsų apskritį reikia pritraukti investicijų, kad plėstųsi gamyba, daugėtų darbo vietų.– Ką konkrečiai reikia daryti, kad Tauragė sulauktų investicijų, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos?– Tarsimės su TAVA taryba, kalbėsime strateginiais klausimais. Gaminti mes mokame, bet sunku surasti rinkų produkcijai realizuoti, todėl viena strateginių krypčių turėtų tapti realizacijos rinkų užsienyje paieška. Mūsų paslaugų sektorius užsidirbtų, jei gausėtų turistų, todėl reikia skatinti turizmą. Reikia svarstyti, ar efektyviai Tauragės apskrities savivaldybėse panaudojama Europos Sąjungos (ES) parama, kokią grąžą duoda ES paramos lėšos, ar naudojant paramos lėšas kuriamos naujos darbo vietos, ar taupomi energijos resursai. Būtina ES paramos lėšas investuoti ten, kur jos duos ekonominę grąžą, kurs naujas darbo vietas. Reikia dar kartą apgalvoti, ar viską padarome, kad į rajoną pritrauktumėme užsienio investicijas.   – Kartą vienas Tauragės verslininkas, rajono savivaldybės tarybos narys, pareiškė: o kam mums tos užsienio investicijos, užsienio įmonės, kad pačius geriausius mūsų darbuotojus nuviliotų? Ar iš tiesų visi TAVA ir savivaldybės tarybos nariai už tai, kad į Tauragę ateitų užsienio kapitalas ir mūsų mieste būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos?– Visokiausių kalbų tenka išgirsti. Per 10 metų Tauragės rajonas neteko 10 tūkstančių darbingo amžiaus žmonių, o vienas savivaldybės tarybos narys pareiškė, kad dėl to kalti verslininkai. Žodžiais valdžia užsienio investicijų pritraukimą palaiko, bet realių darbų nėra.– Ką reikėtų daryti?– Užsienio kapitalo Tauragės įmonėse dirba apie 700 žmonių, jie gauna atlyginimus, gerokai didesnius už mūsų miesto vidurkį. Dauguma užsienio kapitalo įmonių patenkinti tauragiškių darbu ir norėtų plėsti gamybą, kurti naujas gerai apmokamas vietas. Mūsų rajono valdžiai reikėtų inventorizuoti Tauragėje esančius laisvus žemės sklypus ir siūlyti juos investuotojams. Jeigu mes rimtai norime, kad jaunimas nebėgtų iš Tauragės, būtina, kad užsienio investicijų projektus asmeniškai kuruotų rajono meras arba bent jau jo pavaduotojas. Užsienio investicijų projektai judės gerokai greičiau, jei juos asmeniškai kuruos ir biurokratines kliūtis šalins rajono vadovai.– Jau kokį 17 metų rašau apie verslą. Kalbos vis tos pačios: kaip surasti rinkų užsienyje, kaip pritraukti užsienio investicijų. O kol mes kalbamės, darbingo amžiaus žmonės iš mūsų rajono masiškai bėga į užsienį. Nuo 2000 iki 2012 metų gyventojų Tauragės rajone sumažėjo nuo 55 iki 40 tūkstančių. Kada išauš diena, kai teks „importuoti“ darbuotojus iš Vietnamo ar Indonezijos?– Ta diena nenumaldomai artėja. Pastebiu, kad nemažai daliai darbuotojų iki pensijos liko 5–10 metų, vadinasi vietnamiečių valanda turėtų išmušti maždaug 2020 metais. Jauni Tauragės rajono gyventojai emigruoja dviem kryptimis: išvyksta uždarbiauti į užsienį arba išvyksta mokytis į didžiųjų Lietuvos miestų aukštąsias mokyklas ir baigę mokslus nebesugrįžta. Va todėl ir reikia tempti į Tauragę užsienio investicijas, kurti gerai apmokamas darbo vietas, kad jaunimas neišvažiuotų. Pastebiu, kad trūksta dialogo tarp verslo, Darbo biržos, profesinio mokymo centrų, universitetų, todėl dešimtimis tūkstančių štampuojami šalies ūkiui nereikalingi specialistai, o tų, kurių trūksta, paruošiama per mažai. Krizė pradeda smaugti ir Vakarų Europą, todėl lietuvaičiai po truputį pradeda grįžti namo. Balandžio mėnesį iš Airijos turėtų grįžti buvęs mūsų darbuotojas. Neįtikėtina, tačiau Airijos įmonės pradeda ieškoti darbų Lietuvoje. Praėjusiais metais Airijos įmonė išasfaltavo „Bremenos“ kiemą ir padarė tai keturis kartus pigiau už Lietuvos įmones. Tokia airių veikla susidomėjo kompetentingos Lietuvos įstaigos. Jų darbuotojai įtarė klastą, kad Airijos asfalto klojėjai užsakymą atlieka keturis kartus pigiau už lietuvius.– Kuo apskrities verslui talkina apskrities savivaldybių administracijos? Ar galima išskirti šiuo požiūriu pačią pažangiausią savivaldybę?– Negalėčiau kažko išskirti, tačiau visur problemos tos pačios: per mažai pastangų, kad pritrauktų užsienio investicijų, per mažai pastangų, kad būtų kuriamos naujos gerai apmokamos darbo vietos. Kiek geriau sekasi Tauragės verslininkams, todėl mūsų rajono įmonės privilioja darbuotojų iš Jurbarko, Šilalės rajonų.– Daug triukšmo sukėlė minimalios algos kėlimas nuo 850 iki 1000 litų, buvo gąsdinama, kad prasidės masiniai bankrotai. Kokia situacija Tauragės apskrityje?– Praėjo per mažai laiko, kad būtų galima įvertinti, kaip minimalios algos kėlimas atsilieps smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet žinau, jog nemažai mūsų apskrities įmonių sunkiai verčiasi, sunkiai sumoka mokesčius bei atlyginimus. Viskas tarpusavyje susiję: jei kelios įmonės dėl padidėjusio minimalaus atlyginimo patenka į sudėtingą padėti ir pradeda vėluoti mokėti atlyginimus, mokesčius, pradeda vėluoti atsiskaityti su verslo partneriais, tai nusitęsia ilga vėlavimo grandinė, kuri paliečia dešimtis įmonių. Rimta problema tampa vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai, problema, kad netgi ES paramos fondų lėšų tenka laukti net iki keturių mėnesių. Daliai įmonių iškyla rimtų problemų, kai mokesčius ir atlyginimus reikia mokėti laiku, o partnerių atsiskaitymai vėluoja.– Kinijos ir jos kaimynių ekonomika auga po 8–10 procentų per metus, ES ir JAV ekonomikos praktiškai nebeauga, o Pietų Europos šalių ekonomikos netgi traukiasi. Kuo pasibaigs šios kapitalistinės lenktynės?– Sunku kažką prognozuoti. Šiuo metu Vakarų šalys gelbėjasi spausdindamos niekuo nepadengtus pinigus. ES ekonomika taip susilpnėjo, kad net nuo mažiausio krustelėjimo gali prasidėti nauja krizė. Pagal šių metų prognozes Kinijos ekonomika augs 8 procentus, Baltijos šalių ekonomika augs apie 3 procentus, o euro zonos šalių ekonomikos susitrauks apie 1 procentą. Bet nereikia labai panikuoti, nes dėl krizės euro zonoje Lietuva gali netgi išlošti. Dėl krizės Vakarų Europos bendrovės priverstos ieškoti būdų, kaip atpiginti savo produkciją. Vienas būdų  – perkelti gamybą į tas šalis, kuriose pigesnė darbo jėga. Lietuviai – darbštūs, kvalifikuoti, todėl turime puikią progą pritraukti užsienio investicijų, tačiau turi pasistengti ir mūsų valdininkai, turi sudaryti sąlygas ateiti užsienio kapitalui.