Nuo partnerystės iki konflikto – vienas žingsnis

Sakoma, pats rimčiausias blogo palinkėjimas yra toks: „Kad Dievas tau duotų blogą kaimyną“. Bet dar blogiau nutinka, kai aplinkybės suveda su verslo kompanionu arba turto bendrasavininku, turinčiu kardinaliai priešingą matymą. Į tokią situaciją tikina patekęs Tauragėje gerai žinomas verslininkas Jonas Dungveckis, kuris bendrai valdomo tvenkinio dalyje augina žuvį. Jis įtaria, kad verslo partneriai į tvenkinį išleido nuotekas, kurios turėjo įtakos žuvų žūčiai. Pastarieji atkerta, kad taip verslo niekas nedaro, ir jaučiasi teisūs. 
Kaltina bendraturčiusDabar jau bankrutavusios verslo gigantės „Lignesos“ įkūrėjas ir savininkas Jonas Dungveckis buvusioje įmonės teritorijoje esančiame tvenkinyje tebeaugina žuvį. Jis paaiškino, kad jo šeimai priklauso dalis žemės ir pusė tvenkinio. Kita pusė priklausanti bendrovei „Taurų žuvys“, kuri taip pat planuoja užsiimti žuvų auginimu.– Ši bendrovė pradėjo įrenginėti vandens valymo filtrus, norėjo juos išbandyti, o nuotekas paleido į mūsų bendrą tvenkinį. Kiek žinau, įrenginius jie pradėjo įrenginėti be jokių leidimų. Jie žinojo, kad tame tvenkinyje auginu eršketus ir upėtakius. Todėl turiu įtarimų, kad galėjo specialiai taip pasielgti – siekia, kad kuo greičiau savo nuosavybės atsisakyčiau ir pusvelčiui jiems parduočiau, – svarstė J.Dungveckis.Vyras pasakojo, kad nuotekas įmonė į tvenkinį leido apie tris savaites. To pasekmė – aukštyn pilvais į tvenkinio paviršių iškilo mažiausiai 100 kg žuvies. Nuostolius tauragiškis įvertino 15 tūkstančių litų (eršketų mailių buvo pirkęs už 3 tūkstančius eurų). Medžiagą J.Dungveckis tikina perdavęs Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūrai.– Buvo atvykęs agentūros vedėjas Darius Ciganas, paėmė vandens mėginius, sakė siųsiąs į laboratoriją Klaipėdoje, fotografavo, kvietėsi „Taurų žuvų“ vadovą Steponą Nacių, jį barė ir liepė tokią veiklą nutraukti, – apie patikrinimą prie hektaro dydžio tvenkinio pasakojo J.Dungveckis. Tyrimo nėra ir nebus Aplinkosaugininkų vadovas Tauragėje D.Ciganas paaiškino, kad kaltė dėl tvenkinio taršos galėjo būti metama kol kas veiklos dar nevykdančiai bendrovei „Akva produktai“ (jai buvo perparduota dalis bendrovės „Taurų žuvys“).– Ši bendrovė pasigamino dumblo nusodintuvą ir norėjo jį išbandyti. Trumpam buvo įrenginius įjungusi ir vėl išjungė. Žuvys tvenkinyje, jeigu ir išdvėsė, tikrai ne dėl to. Tai greičiausiai sutapimas. O kad verslininkai nori turėti savo vandens valymo įrenginius, nematau nieko blogo. Todėl į šį patikrinimą žiūriu geranoriškai ir jokio tyrimo nepradėjome, nerašėme nė protokolo. Kodėl? Tai kad nebuvo dėl ko rašyti, vandens mėginių irgi nepaimsi – nežinia kada kas ką buvo bandę, seniai viskas nutekėjo, net jeigu ir buvo teršalai, – aiškino D.Ciganas. Jau nebebendraturčiaiBendrovės „Taurų žuvys“ vadovas ir bendrovės „Akva produktai“ atstovas Tauragėje S.Nacius stebisi žuvininkystės verslo pradininko J.Dungveckio žodžiais.– Tai jo veikla yra nelegali, ne mūsų. Kiek žinau, liepos mėnesį jis ir tvenkinį su žuvimis, ir žemę pardavė. Ir padarė tai be mūsų, kaip bendrasavininkių, žinios ar sutikimo. O ir tas žuvų auginimas, kas tokiomis sąlygomis žuvį augina? Tokio dydžio tvenkinyje, kurį pavadinčiau kūdra, įmanoma auginti 20–50 žuvų, bet ne 5–10 tūkstančių.Jis tikino dėl įtarimų užteršus tvenkinį sulaukęs dėmesio iš kai kurių instancijų.– Gamtosaugininkai buvo atvažiavę, tikrino, sakė, atliks tyrimą (praėjo dvi savaitės, bet apie jo rezultatus kol kas nieko nežinau), aiškino, kad pirmiausia turime leidimus išsiimti, tik po to dirbti. Visa tai mes žinome. Savo valymo įrenginius turime įmonės viduje, lauke dvi dienas testavome tik dumblo nusodinimo įrenginius. Jokių chemikalų nenaudojome. O į Tauragę ateinanti verslo įmonė „Akva produktai“ kol kas veiklos nevykdo, tik stato įrenginius. Galiu garantuoti, kad nė viena mano atstovaujama įmonė neatvyko į Tauragę teršti gamtos. Tiesiog skubama dirbti, mat įmonė savo veiklą planuoja pradėti jau ateinančių metų sausio 31 dieną. Apskritai man nesuprantama, kas čia vyksta: gal J.Dungveckis susipyko su savo dukra? Juk dalis UAB „Taurų žuvys“ akcijų priklauso jo dukrai Ligitai. Jie ką – negali namuose išsiaiškinti? – klausimais pokalbio pabaigoje užvertė S.Nacius.Departamentas palaiko pavaldinius Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Virvilienė sakė, kad situacija jai iki šiol nebuvo žinoma.– Mes apskritai jokių mėginių nei imame, nei tiriame. Tam yra Jūrinių tyrimų laboratorija. Tad, jeigu D.Ciganas sako, kad mėginių neėmė, aš linkusi juo tikėti, – pokalbio pradžioje sakė departamento atstovė.Paprašiusi pusvalandžio, L.Virvilienė netruko susisiekti su tauragiškiais pavaldiniais ir išsiaiškino situaciją.– Pasirodo, J.Dungveckio skundas iš tiesų yra užregistruotas. Jo praėjusį antradienį vyko tirti du Tauragės rajono agentūros pareigūnai: D.Ciganas ir Petras Jukna. Iš anksto turiu pasakyti, kad šiais pareigūnais nepasitikėti, netikėti tuo, ką jie sako, iki šiol neturėjau ir neturiu jokio pagrindo, – prieš perpasakodama vietos gamtosaugininkų versiją, sakė L.Virvilienė.Jos žodžiais, P.Jukna jai papasakojo, kad mėginio apskritai tądien nebuvo įmanoma paimti – iš vamzdžio netekėjo vanduo. Įmonė, kurios teritorijoje atliktas patikrinimas, veiklą dar tik rengiasi pradėti. Jokių nugaišusių žuvų tvenkinyje gamtosaugininkai nematė. Tad pareigūnai įspėjo įmonės vadovą, kad be leidimo veiklos nepradėtų.– Ką patarčiau daryti tokiu atveju? Šiaip geriausiai kreiptis raštu, bet jeigu kalbame apie vandens taršą, delsti negalima nė pusvalandžio. Jeigu žmogus turi kritusių žuvų, galima bandyti nuostolius įrodinėti teisme civilinio proceso tvarka. Bet iš savo darbo patirties (juk tenka bausti gamtos teršėjus), galiu pasakyti, kad tai padaryti labai sunku, – kalbėjo Aplinkosaugos departamento vadovo pavaduotoja.Nuostoliai užfiksuoti Nuvykę į vietą, tvenkinyje suskaičiavome mažiausiai 30 nugaišusių žuvų. Iš pastatytų dumblo nusodinimo įrenginių sklido bjaurus kvapas. O išgirdęs, kad gamtosaugininkai jokio tyrimo nepradės, J.Dungveckis neslėpė nuostabos.– Keista tai girdėti. Iš pradžių pasirodė, kad atvykę aplinkosaugininkai tikrai dirbo principingai. Kodėl dabar jie kalba kitaip, man sunku pasakyti. Matyt, taip yra todėl, kad mano vadovaujama „Lignesa“ jau bankrutavo ir ateina naujos įmonės, nauji vadovai. Į nuo pjedestalo nužengusiuosius niekas neatsižvelgia, eilinio žmogaus interesai mažai kam įdomūs. Mano verslą perėmusieji, žinau, sako, kad netinkamai žuvį auginu, kad dėl mano kaltės ji iškrito. Bet argi nekeista: kelis dešimtmečius žuvį auginau būtent taip, verslas klestėjo, o dabar per dvi tris savaites eršketai ėmė ir išdvėsė, – svarstė J.Dungveckis.Jis pasidžiaugė tik tuo, kad įrodymų apie nugaišusias žuvis jam pavyko šiek tiek išsaugoti. Juos užfiksavo antstolis Kęstutis Košys.– Buvau nuvykęs į J.Dungveckio nurodytą vietą. Dėl ko žuvis iškrito, negaliu pasakyti, tam yra ekspertai. Aš tik konstatavau faktą: žuvys buvo negyvos. Surašiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Jeigu žmogus kreiptųsi į teismą, toks konstatavimas turėtų kur kas didesnę įrodomąją vertę, – paaiškino antstolis.Kritusias žuvis galima ištirtiLaikinai einanti Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojos pareigas Lina Mėlinienė patvirtino, kad kreipimąsi dėl nugaišusių žuvų tarnyba yra gavusi.– Į Tauragės VMVT specialistus privataus tvenkinio savininkas J.Dungveckis kreipėsi šios savaitės pradžioje. Kadangi laboratoriniai tyrimai pas mus neatliekami, tvenkinio savininkui buvo pasiūlyta kartu su mūsų specialistais paimti komercinį mėginį ir išsiųsti į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos instituto Kauno teritorinį skyrių patologiniam anatominiam tyrimui. Šįkart mėginiai nebuvo išsiųsti, kadangi tyrimams reikalinga dar gyva ar ką tik nugaišusi žuvis. Tvenkinio savininkas turėjo prieš keturias dienas nugaišusias žuvis, iš kurių atlikti tyrimus nėra tikslinga, – aiškino L.Mėlinienė.Tačiau Tauragės VMVT specialistai tvenkinio savininkui J.Dungveckiui pasiūlė nugaišusią žuvį užšaldyti. Ją esant būtinybei bet kada bus galima išsiųsti patologiniam anatominiam tyrimui.