Euras perversmo nekilnojamojo turto rinkoje nesukėlė

Euras nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje nepakeitė.Nors numatomas euro įvedimas buvo sukėlęs nepagrįstų lūkesčių apie galimą būsto brangimą, tokios prognozės, panašu, taip ir neišsipildė. Pasak specialistų, į normalias vėžes nekilnojamojo turto rinka turėtų grįžti jau vasarą. 
Statistikos departamento duomenimis, pernai trečiąjį metų ketvirtį palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus būsto kainos Lietuvoje padidėjo 10 proc. Butai ankstesnės statybos daugiabučiuose brango 11,7 proc., vieno ir dviejų butų namuose – 6,6 proc. Butai naujos statybos daugiabučiuose pabrango 8,7 proc., vieno ir dviejų butų namuose – 9 proc.Nors šie Statistikos departamento duomenys ir fiksavo sparčiausią būsto brangimą nuo Lietuvos nekilnojamojo turto „burbulo“ laikų, rinkos dalyvių nuotaikos buvo visiškai kitokios nei metų pradžioje. Pirmąjį praėjusių metų pusmetį gyvenamojo nekilnojamo turto sandorių skaičius pašoko net 27 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Tokį staigų būsto rinkos renesansą lėmė pradėję ryškėti euro kontūrai.Tai „Tauragės kurjeriui“ patvirtino ir Tauragės nekilnojamojo turto agentūros vadovas Giedrius Stanevičius. Pasak jo, pernai pirmąjį pusmetį nekilnojamojo turto rinkoje išties būta šiokio tokio sujudimo. Jis sako negalįs pasakyti, kad sudaryta daug sandorių, tačiau buvo bent jau domėtasi. Antrąjį pusmetį nekilnojamojo turto rinką pamažu apėmė laukimo nuotaikos, o dabar, sausį, – ir visiškas štilis.Ne paslaptis, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka neretai naudojamasi „išplaunant“ grynuosius, gaunamus iš šešėlinės veiklos. Tai patvirtina ir statistika: ypač krito būsto įsigijimo sandorių dalis, kurioje naudojamasi bankų kreditais. Jei 2013 m. pirmąjį pusmetį net 67 proc. visų būstų įsigyta su bankų kreditu, tai pernai ši dalis tesudarė apie 40 proc.O kaipgi su euru? Negi jo įvedimas nieko nepakeitė? Specialistai teigia, esą tokių veiksnių įtaka laikina ir tik trumpam išmuša rinką iš ilgalaikio kurso. Euro įvedimas tėra techninis slenkstis, jokio tiesioginio ilgalaikio poveikio nekilnojamojo turto rinkai neturi, nes būsto kaina yra pasiūlos ir paklausos santykio rezultatas.Pasak G.Stanevičiaus, šiuo metu Tauragės nekilnojamojo turto rinkoje situacija nelinksma: butų yra, tačiau jų neperka, nes per brangūs, sklypų irgi yra, jais domimasi, individualių namų irgi yra, tačiau susidomėjimas jais apskritai labai sumažėjęs, nes užuot pirkus seną namą kur kas išmintingiau statyti naują. O štai komercinio nekilnojamojo turto pasiūlos nėra visiškai: kas buvo, jau išnuomota ar parduota, o kas likę, arba netinkamos būklės, arba nerealios kainos.– Pažiūrėkite, pagrindinėse miesto gatvėse kiekvienas kvadratinis metras užimtas, – teigė G.Stanevičius. – Naujos parduotuvės, užkandinės, biuraikuriamosgana intensyviai, todėl rasti dar neužimtų komercinių plotų labai sunku.Beveik tas pats ir su nuomojamais butais – jų nuomojama nedaug. Nors laisvų butų tikriausiai yra, šeimininkai nenusiteikę jų išnuomoti pigiai. Esą už kokius 50–60 eurų per mėnesį nuomoti neverta – kai butą nugyvens, už tiek jo nesuremontuosi, o mokėti kokius 300 eurų retas tesutiks. Tai geriau jau tegu stovi tuščias. Panašia logika vadovaujasi ir parduodantieji butus: prašo už juos kone tiek pat, kiek kainuoja butai Klaipėdoje. Tačiau juk Tauragė vis dėlto ne Klaipėda.Užtat Tauragėje yra daug laisvų sklypų namams statyti. Ir jais nemenkai domimasi.– Susidomėjimą buvome pajutę prieš praėjusias Kalėdas, – pasakojo G.Stanevičius. – Pasiteirauti apie galimybes įsigyti sklypą ir statytis namą dažniausiai užsukdavo iš užsienio atostogų grįžę ten dirbantys žmonės.Išties, manau, kad pirkti sklypą ir statytis namą pačiam, jei tik yra finansinių galimybių, kur kas geriau nei pirkti seną namą: taip ir pigiau, ir pasistatysi tokį, kokį norėsi. Nebent būtų galimybė įsigyti ką tik pastatytą, dar neįrengtą namą.Pasak jo, esminių priežasčių, dėl kurių nekilnojamojo turto rinka 2015-aisiais turėtų pasikeisti, nėra.