Tauragės lobis bus eksponuojamas Vilniuje

Prieš 35-erius metus Lauksargių apylinkėse, Aukštvilkių kaime, Tauragės moksleivis rado lobį – 91 vokišką monetą. Dabar lobis priklauso valstybei ir visą šį savaitgalį pirmą kartą bus eksponuojamas Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje.

Lobyje – vokiški pinigai

Jei galėtų atsukti laiką, neaišku, kaip viena tauragiškių šeima pasielgtų šiandien, ar valstybės žinion atiduotų tai, ką keturiolikmetis sūnus rado kolūkio laukuose. Tuomet, prieš 35-erius metus, sūnus namo iš darbo ir poilsio stovyklos Aukštvilkių kaime (dabar Lauksargių seniūnija) parvežė saują senų pinigų. Tuomet tauragiškiai net neįtarė, kad moliu apėjusios, surūdijusios monetos – ne kas kita, o pats tikriausias Tauragės krašto lobis.

1985 metų vasarą vaikai buvo išvežti dirbti ūkio darbų į kolūkį ir traktoriaus išverstoje žemėje, ravėdami pastarnokų lauką, rado saują monetų. Muziejininkai ir istorikai vieningai sutaria – tai išskirtinis lobis tarp visų, rastų Lietuvoje. Jį sudaro vien tik vokiškos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios monetos: Vokietijos Imperijos, Vokietijos miestų ir keturių jos žemių markės ir taleriai. Iš viso lobyje buvo 91 moneta: 82 sidabrinės ir 9 auksinės. Apie vokišką jų kilmę byloja monetose pavaizduoti Badeno kunigaikščio Frydricho, Saksonijos karaliaus Frydricho Augusto III, Vokietijos imperatorių Vilhelmo I ir Vilhelmo II portretai, Vilhelmo I ir jo žmonos atvaizdai.

Lobyje rasta 10 markių moneta. Averse pavaizduotas Karolis I 1890 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

Neįtarė, kad rado lobį

„Tauragės kurjeriui“ pavyko rasti ir pasikalbėti su valstybės žinion lobį atidavusia tauragiške. Aštuoniasdešimtmetį šiemet atšventusi moteris iš pradžių net neprisiminė, apie kokį lobį kalbama. Ji maniusi, kad tai paprastos monetos. Apie radinį nei tuomet, nei dabar su niekuo nėra kalbėjusi.

– Atrodo, kad Lauksargiuose vaikai buvo išvežti į darbo ir poilsio stovyklą. Sūnus grįžęs atnešė kažkokių surūdijusių monetų. Sakė, lauke rado, kai traktorius žemes išvertė. Mes dar bandėme jas plauti, šveisti, bet nepavyko. Aš ir pasakiau, kad reikia tą radinį atiduoti archyvui. Jie geriau žinos, ką reikia daryti. Tiek mes ir tesupratom, kad čia lobis. Kelios monetos. Didesnės, mažesnės. Tais laikais vaikai daug ką parsitempdavo iš lauko. Ir monetų, ir šovinių, visko buvo, – prisiminė Jadvyga G.

Pasak pašnekovės, vaikai ir vėliau važiavo į laukus ieškoti lobio, bet daugiau nieko nerado.

– Žinot, kaip vaikai, partempia, paskui vieni kitiems rodo, dalinasi, keičiasi. Greitai vertingi daiktai gali dingti. Todėl ir atidaviau nuo savo galvos. Po kelių metų pradėta kalbėti, kad Tauragėj buvo rastas lobis. Tikrai nežinojau, kad čia tie daiktai, kuriuos rado mano sūnus. Jam dabar 49 metai, – sakė visą gyvenimą valstybės tarnyboje dirbusi moteris.

Monetos reverse pavaizduotas erelis, nurodyta legenda, data ir nominalas. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

Premijos negavo

Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomą lobį sudaro vaikų aptikti ir surinkti asmeniniai daiktai, tarp kurių – du vestuviniai žiedai su poros inicialais ir santuokos data – 1881 m. balandžio 12 d., laikrodis auksiniu korpusu ir laikrodžio grandinėlė su pakabučiu. Ypatingas lobio akcentas – Prūsijos Karūnos ordinas, kuriuo nuo 1861 m. buvo apdovanojami kariškiai ir civiliai, valstybės piliečiai ir užsieniečiai. Manoma, kad lobis galėjo būti paslėptas dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą – vėlyviausia moneta 1912 metų. Prūsiškų, vokiškų XIX a. II pusės – XX a. pradžios monetų radinių pietvakarinėje Lietuvos dalyje aptinkama. Anuomet šiame regione pasienio gyventojai aktyviai užsiėmė kontrabandine veikla, čia driekėsi ir tarptautinės magistralės: viena – Nemunu Prūsijos link, kita, ėjusi per Kauną, jungė Sankt Peterburgą su Karaliaučiumi ir vedė Berlyno link.

Lietuvos nacionalinis muziejus „Tauragės kurjeriui“ patvirtino, kad žmonių, užkasusių lobį, tapatybės taip ir nebuvo nustatytos, nors ir viltasi, kad tai padaryti padės ant vestuvinių žiedų išgraviruoti inicialai.

1985 metais lobį radę ir į archyvą atidavę tauragiškiai sako jokio atlygio už tai negavę, nors, pasak istorikų, jiems turėjo priklausyti 25 procentai lobio vertės. Kiek šiandien įkainota kolekcija – neatskleidžiama, bet pinigų už radybas šeima negaus.

– O gaila. Auginame anūkę, esame pensininkai. Praverstų bet kokia radybų suma. Bet atgal juk nesigręžiosi – yra kaip yra. Mano sąžinė rami, rado, atidavėm. Istorikai dabar turi darbo, – sakė lobį muziejui perdavusi tauragiškė.

Paklausta, ar nepasiliko sau kelių monetų, Jadvyga tik nusijuokė:

– Gal vaikai išsimainė kieme su draugais. Tais laikais populiaru buvo dalintis ką randi, mainytis į kitus menkniekius. Kur ten dabar prisiminsi viską. Mano amžiuje gerai, kai atsimeni, kas vakar buvo.

Paklausta, ar atiduotų vertybes šiandien, Jadvyga nesuabejojo:

– Man svetimo gero nereik. Visą gyvenimą dirbau, užsidirbau. Septyniolika metų esu pensijoje, užtenka. Krapštomės per vasarą sode. Jei nebūtumėte atėję, nebūtume net žinoję, kad radome vertybes. Be to, radau ne aš, rado sūnus. Kaip jis pasielgtų, aš nežinau, – sakė pašnekovė.

***

Tauragės lobį pamatyti galite šiandien ir visą savaitgalį Vilniuje, gynybinės sienos bastėjoje, Bokšto g. 20/18. Muziejus dirba kiekvieną dieną nuo 10 iki 18 val.