Gėlininkai jau džiaugiasi pirmaisiais žiedais

Privataus namo kieme Jovarų mikrorajone išdygę šiltnamiai kaimynų nestebina. Jie žino, kad nuo žiemos vidurio čia auginamos gėlės, o kai kurios šiltnamiuose žydi dar nuo pernai. Tauragiškių Reginos ir Petro Pukelių kieme laukiamas ir pradedantis, ir patyręs gėlių mėgėjas.

Į šiltnamį – kas dvi valandas

Vasario pradžioje į sušildytą šiltnamių dirvą Regina ir Petras susodino pirmąsias gėles. Kai kas čia žydi dar nuo pernai. Paklausti, kuo tauragiškiai skiriasi nuo kitų žemaičių, šeimininkai juokauja – jei tauragiškis pamato, kad savaitgalį kaimynas kasa duobę medeliui, kitą savaitgalį jis nuvažiuos į turgų ir nusipirks didesnį, gražesnį ir brangesnį medelį už kaimyno. Todėl ir sodybos Tauragėje – vienos gražiausių visoje Žemaitijoje.

– Žmonės mano, kad dauguma gėlių vienmetės, bet jei įneštų tas vienmetes gėles žiemai į vidų, pamatytų, kad jos žydi ne vienerius metus, – rodydamas į šiltnamio palubėje sukabintus rožinius pūkuotus žiedus sako šeimininkas Petras.

Šeima gėlių auginimu susidomėjo prieš dešimtmetį, iki tol padėjo šiltnamiuose pomidorus ir agurkus auginti Reginos mamai. Šeimos galva pamena kadaise nežinojęs ne tik kaip prižiūrėti gėles, bet ir kaip kokia gėlė atrodo.

– Jei dabar paprašytumėte manęs apgenėti sodo medį, nežinočiau, nuo ko pradėti, o apie gėles galiu papasakoti daug, – juokiasi šeimininkas.

Šeimos versle sukasi ir poros sūnus Marius su žmona. Tauragiškiai prisipažįsta – atšilus atsikvėpti nėra kada.

– Dabar pagrindinis mūsų darbas – kūrenimas. Kai buvo didieji šalčiai, keldavomės kas dvi valandas. Įsivaizduokite, žmonės namus šildo daug, o čia šiltnamis, oras greitai atvėsta. Ryte, kai ateiname, vos 10 laipsnių šiltnamyje būna, – sako gėlininkė ir tikina tokių šalčių, kaip šiemet, nepamenanti.

Anksčiau, kaip prisimena pašnekovė, žiemos šalčiai ilgiau keleto dienų Tauragėje neužsilaikydavo.

Nors įprasta, kad gėlės – moterų rankų ir širdies darbo reikalaujantys augalai, šeimos vyrai darbų turi kasdien. Vyriškos jėgos prireikia perstatant ir remontuojant šiltnamius, padedant sukrauti augalus į automobilius, kai anksti rytą juos veža į turgų. Žiemą vyrai rūpinasi malkomis ir keliasi šildyti šiltnamių, kad nesušaltų daigai.

Katė Zurza – šiltnamių karalienė, niekada nenuminanti net gležniausio gėlės daigelio. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Gražiausia gėlė – žmona

Paklaustas, kokia gėlė jam gražiausia, Petras nesudvejojęs pirštu besteli į žmoną ir tik vėliau prasitaria, kad gražiausia jam – liepą pražystanti sandavilija.

– Turime aštuonerių metų amžiaus šią gėlę, kas vasarą ji apsipila žiedais, net lapų nesimato. Man tai pati gražiausia lauko gėlė, – sako Petras.

Žmona, prižiūrinti visą turtą šiltnamiuose, gražiausios gėlės išskirti negalėjo. Tauragiškei gražios ir pavasarinės našlaitės, ir surfinijos, ir net pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjusios įvairiausios smilgos.

– Prekiaujame gėlėmis visos Žemaitijos turguose. Žmonių skoniai labai skiriasi. Būna, susodini įvairių gėlių kompozicijas kabančiuose vazonėliuose, čia, Tauragėje, eina ir praeina žmonės. Nuvažiuoji į kitą miestą, jas pirmiausia išgraibsto, giria, kaip gražu ir originalu. Per sezoną sukomponuojame arti tūkstančio vazonėlių. Reikia fantazijos, – juokiasi Regina.

Pačios nelepiausios, pasak Reginos, – begonijos. Tauragiškių pamėgtoms surfinijoms reikia daug vandens ir svarbu nuskabyti nužydėjusius žiedelius.

Paprašyta prisiminti pačią verslo pradžią moteris prisipažįsta, kad nei ištaigingų namų, nei didžiulių turtų iš pomėgiu buvusio ir dabar darbu tapusio gėlyno nesusikrausi.

– Viskas prasidėjo nuo mano mamos. Anksčiau ji augindavo pomidorų ir agurkų daigus. Darbas sunkus, bet labai malonus. Dirbame, kad patys sau algą užsidirbtume, tuo pačiu ir sau daržovių užsiauginame, savo namus gėlėmis papuošiame. Kai išparduodame gėles, šiltnamiuose auginame pomidorus ir agurkus. Šiemet darbus pradėjome vasario 5-ąją ir tęsim iki lapkričio vidurio, – pasakoja R.Pukelienė.

Dalį gėlių Pukeliai sėja ir augina patys, dalį daigų parsiveža iš tiekėjų, juos išpikiuoja, augina, o pavasario pabaigoje susodina į kabinamuosius vazonus.

Laikas sėti daržoves

Viename Pukelių šiltnamyje jau dygsta ir pomidorai. Juos šeimininkė pasėjo anksčiau, kad anksčiau sulauktų derliaus savo reikmėms. Kitus pomidorus ji ir pati sės, ir tauragiškiams pasisėti siūlo kovo viduryje.

– Jau nemaži ant palangės auginti čili pipiriukų daigai. Galvoju jau ir apie agurkus. Pernai pirmojo jų derliaus sulaukėme balandžio 12-ąją, – prisimena R.Pukelienė.

Gėlių ir daržovių augintoja pastebėjo tendenciją – tauragiškiai pamilo balkonuose auginamus žemaūgius pomidorus. Nedideli jų vaisiai tinka salotoms ir papuošia terasas ar daugiabučių balkonus. Paklausta, kada keliasi ir pradeda darbus, moteris prisipažino, kad dabar, artėjant pavasariui, gali pamiegoti ir iki septynių. Kai prasideda gėlių sezonas ir reikia važiuoti į turgų, per parą šeima miega 3–4 valandas.

– Kol pasikrauni, kol susižiūri, keliamės į turgų paryčiais – 3–4 valandą. Važiuojame per visą Žemaitiją. Grįžus vėl reikia apeiti augalus šiltnamiuose, ir palaistyti, ir apžiūrėti. Kasdien dar po naują kompoziciją sugalvoti, – darbų rutiną vardija tauragiškė.

Patarimai kapų priežiūrai

Nutirpus sniegui tauragiškiai suskumba ir prie artimųjų kapų. Gėlių augintojai į kapines siūlo vežti viržius arba našlaites. Kiek vėliau galima sodinti ir raktažoles.

– Našlaitės yra šalnų gėlės. Geriausia ir saugiausia kapinėse sodinti jų daigelius. Aš pati išlaukiu, kol gerai įšyla žemė. Nemėgstu dirbtinių gėlių, kurios ir žiemą ryškiai šviečia ant sniego. Man svarbu, kad pavasarį kapai būtų tvarkingi, gražiai nugrėbti, o vėliau jau galima sodinti bet ką: ledinukus, begonijas, sugalvoti šliaužiančių gėlių kompozicijas, – patarimais dalijasi gėlininkė.

Gali būti įdomu: polikarbonatiniai šiltnamiai