Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Pradedant nuosavą verslą tenka priimti daugybę sprendimų, tačiau vienas svarbiausių – tinkamos teisinės formos pasirinkimas. Lietuvoje tarp populiariausių variantų yra mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Abi formos suteikia galimybę vykdyti veiklą kaip juridiniam asmeniui, tačiau skiriasi jų steigimo sąlygos, valdymas, narių ar akcininkų teisės bei pajamų išmokėjimo tvarka. Nors iš pradžių šie skirtumai gali atrodyti nereikšmingi, verslui augant jie tampa vis svarbesni. Tad kaip pasirinkti formą, kuri atitiktų ne tik dabartinius poreikius, bet ir ateities planus?
Mažoji bendrija – lankstesnė pradžia smulkiajam verslui
Mažoji bendrija dažnai pasirenkama pradedant nedidelį verslą, teikiant individualias paslaugas ar kuriant šeimos įmonę. Vienas svarbiausių jos privalumų – nėra nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo.
MB gali įsteigti vienas arba keli fiziniai asmenys, tačiau bendrijoje negali būti daugiau kaip dešimt narių. Ši aplinkybė svarbi planuojant ateityje pritraukti naujų partnerių.
Mažosios bendrijos valdymas taip pat gali būti gana lankstus. Priklausomai nuo pasirinktų nuostatų, sprendimus priima narių susirinkimas, o tam tikros funkcijos gali būti patikėtos vadovui.
Vis dėlto paprastesnė struktūra nereiškia, kad galima nesilaikyti apskaitos ar mokestinių reikalavimų. MB, kaip ir kiti juridiniai asmenys, privalo tinkamai registruoti finansines operacijas ir vykdyti teisines prievoles.
UAB – daugiau galimybių augančiam verslui?
Uždaroji akcinė bendrovė dažnai pasirenkama tuomet, kai planuojama platesnė veikla, didesnės investicijos arba bendradarbiavimas su įvairiais investuotojais.
Skirtingai nei MB, UAB akcininkais gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Tai suteikia daugiau galimybių formuoti sudėtingesnę nuosavybės struktūrą.
UAB steigimui reikalingas ne mažesnis kaip 1 000 eurų įstatinis kapitalas. Bendrovės veikla organizuojama vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, todėl valdymo struktūra yra formalesnė.
Tačiau vien dėl didesnių augimo ambicijų nebūtina iš karto rinktis UAB. Svarbu įvertinti, ar artimiausiu metu tikrai reikės papildomų akcininkų, išorinių investicijų arba specifinės valdymo struktūros.
Kuo skiriasi steigimo procesas?
Abiejų formų juridinius asmenis daugeliu atvejų galima steigti elektroniniu būdu. Tam reikia pasirūpinti steigimo dokumentais, juridinio asmens pavadinimu, buveinės adresu ir kitais registracijai būtinais duomenimis.
Planuojant verslo pradžią, MB steigimas gali būti patrauklus dėl mažesnių pradinių kapitalo reikalavimų ir lankstesnio valdymo. Vis dėlto steigimo paprastumas neturėtų būti vienintelis pasirinkimo kriterijus.
Dar prieš registruojant įmonę naudinga nuspręsti, kas priims svarbiausius sprendimus, kaip bus paskirstomas uždirbtas pelnas ir kokių papildomų finansinių išteklių gali reikėti veiklos pradžioje.
Jeigu verslą kuria keli partneriai, reikėtų iš anksto aptarti jų atsakomybes, įnašus ir pasitraukimo iš verslo sąlygas. Aiškūs susitarimai padeda išvengti nesutarimų ateityje.
Kaip skiriasi savininkų pajamų gavimas?
Vienas reikšmingiausių MB ir UAB skirtumų susijęs su savininkų pajamomis bei darbo santykiais.
Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su savo bendrija. Tačiau įstatymuose numatytomis sąlygomis jis gali gauti įvairių rūšių išmokas, įskaitant pelno išmokas ar atlygį pagal leidžiamas civilines sutartis.
UAB akcininkas gali būti ir bendrovės darbuotojas, gauti darbo užmokestį bei dividendus, jeigu laikomasi teisės aktuose nustatytų sąlygų.
Šie skirtumai turi įtakos mokesčių apskaičiavimui ir socialinėms garantijoms. Todėl prieš pasirenkant teisinę formą verta individualiai įvertinti planuojamą pajamų gavimo būdą.
Ar abi verslo formos vienodai apsaugo asmeninį turtą?
Tiek MB, tiek UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Paprastai tai reiškia, kad jų dalyviai neatsako asmeniniu turtu už įmonės prievoles.
Tačiau ši apsauga nėra absoliuti. Tam tikrais įstatymuose numatytais atvejais gali atsirasti asmeninė atsakomybė, pavyzdžiui, dėl nesąžiningų veiksmų.
Todėl nepriklausomai nuo pasirinktos formos svarbu atsakingai valdyti įmonės finansus, tinkamai tvarkyti apskaitą ir laikytis sutartinių įsipareigojimų.
Ką rinktis planuojant ilgalaikį augimą?
Jeigu veiklą pradeda vienas žmogus ar nedidelė partnerių grupė, MB gali būti patogus pasirinkimas dėl lankstesnės struktūros ir mažesnių pradinių kapitalo reikalavimų.
UAB gali būti tinkamesnė, jei nuo pradžių numatoma pritraukti juridinius asmenis kaip investuotojus arba kurti sudėtingesnę akcininkų struktūrą.
Vis dėlto pasirinkimas nėra negrįžtamas. Pasikeitus verslo poreikiams, mažoji bendrija gali būti pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, laikantis nustatytų procedūrų.
Svarbiausia prieš priimant sprendimą įvertinti ne tik steigimo išlaidas, bet ir būsimą valdymą, mokesčius, apskaitos poreikius bei augimo planus. Tinkamiausia verslo forma yra ta, kuri leidžia patogiai dirbti šiandien ir nesukuria nereikalingų kliūčių ateityje.
Užs. Nr.197
