Sėkmės abėcėlė: ryžtas, pareigingumas, tvirta valia

Susitikęs šią moterį gatvėje, pamanytum – ji inteligentiška, kukli, santūriai besišypsanti, paprasta. Taip, ji turi šių savybių, bet pirmasis įspūdis gali būti klaidingas, net labai apgaulingas. Verslininkė Lijana ZINKEVIČIENĖ, kurią kalbina „Tauragės kurjerio” korespondentas Stasys Rožka, – punktuali, kiek rafinuota, bet visad besilaikanti duoto žodžio ponia. Pokalbis su verslininke buvo kiek netikėtas. Pajautus parduotuvės, tos, kuri yra viešbučio „Tauragė” pirmajame aukšte, darbuotojų susiklausymą, santūrumą, mandagų klientų aptarnavimą, kilo mintis apie tai padiskutuoti.
– Kaip pavyksta susitarti su kolektyvu, ar drįstumėte pavaldinius vadinti lojaliais? – Manau, kad yra daug komponentų, apibūdinančių lojalumo esmę. Geranoriškumas yra darbuotojo nusiteikimas rūpintis įmonės interesais ir gerove, tarsi gyvenant pagal principą – „Aš noriu viso, kas geriausia mano įmonei, ir darau viską, kas geriausia jai”. Geras dalykas – susitapatinimas, kai žmogus laiko save ne šiaip eiliniu įmonės darbuotoju, bet neatskiriama jos dalimi. Pasiaukojimas  kartais gali iškelti įmonės gerovę aukščiau asmeninių žmogaus interesų, bent jau iki tam tikro lygio ir bent tam tikrą laiką. Yra pavyzdžių, kai darbuotojas pasirengęs paaukoti savo paties interesus, patogumą, to momento naudą ilgalaikei įmonės gerovei. Tikiu, kad dirbu būtent tarp tokių žmonių. – Su kuo likimas lėmė dirbti drauge? – Esu laiminga ir patenkinta, kad mano darbą, kuriame vis dėlto prabėga gražiausi metai, lydi puikūs žmonės. Gerų stimulų, naujų idėjų, racionalumo darban įneša Ramutė Zakšauskienė, Danutė Jaudzemienė, Jolanta Rimkuvienė, Lina Neverdauskienė, Vaidas Bičkus, Aivaras Betingis, Ramutė Jurgelevičienė, Laura Bagrovaitė, Rasa Stirbytė, Ingrida Baublytė, Giedrė Bruzienė, Birutė Juknienė.- Verslą pradėjote iškart po ekonominės santvarkos kaitos, kas paakino pasirinkti būtent tokį profilį – prekybą knygomis ir kanceliarinėmis prekėmis? – Dirbau mokykloje. Buvau nusivylusi, nepatenkinta tomis kanceliarinėmis, metodinėmis priemonėmis, kurias tada turėjo ugdymo įstaigos. Tokia buvo ir Martyno Mažvydo vidurinė mokykla, nors ji ir turėjo puikų direktorių. Mokykloje buvo smagu, su vaikais sutariau puikiai ir dabar jaučiu ilgesį, širdy negęstantį šauksmą tiems metams. Esu įgijusi filologės diplomą, baigiau anglų kalbos studijas Vilniaus universitete. – Kur „bazavotės”, kol įsikėlėte į „Tauragės” viešbučio pirmąjį aukštą? – Viešbutyje, trylikos kvadratinių  metrų kambarėlyje, kur dabar yra telefonų kompanijos „Bitė Lietuva” patalpos. Vėliau kūrėmės Pramonės gatvėje, Vytauto gatvėje pirkome namą. – Kiek žmonių dirbo Jūsų firmoje veiklos pradžioje, kiek jų dabar? – Pradžioje buvome trise, dabar dirba 13 darbuotojų. – Kokias prekes siūlote vartotojui?  – Kanceliarinių prekių parduotuvėje viska, ko reikia namams ir biurams: kanceliarines, mokyklines prekes, kompiuterių įrangą, eksploatacines medžiagas, verslo dovanas. Atliekame visas paslaugas, reikalingas biurams. Dviejuose „Vagos” knygynuose – naujausias knygas įvairiausio amžiaus skaitytojams (mokslinę, pažintinę, grožinę literatūrą). – Ar nesunku vystyti verslą provincijoje? Ką manote apie verslo ateitį mūsų regione? – Viskas priklauso nuo žmonių. Nežinau, gal yra manančių, kad verslininkams pinigai patys į rankas byra, kaip mano iš dangaus, bet taip nėra. Kiekvieną litą, kiekvieną centą reikia užsidirti, kartais negailint nei savo, nei darbuotojų fizinių jėgų, sveikatos, dvasinės energijos. Vertinti negaliu, tokių tyrimų neatlikau, bet manau, kad verslo terpė Tauragėje, regione, valstybėje kinta ir keičiasi tik į gera.- Pirmadienis, lygiai aštuonios. Nuo ko prasideda Jūsų darbo diena? – Pirmiausia su visais aptariame savaitgalį, palinkiu geros darbo dienos, puikios savaitės. Kiek vėliau – tradicinė stipri juoda kava. Pirmadienį labai reikšmingų susitikimų neplanuoju, tai apmąstymų, planavimo diena. Susitinku su mūsų firmos darbuotojais, tariuosi. Visus žmones labai branginu, vertinu, todėl dažnai ir iš jų išgirstu įdomių pasiūlymų, racionalių idėjų.  – Ar tauragiškis pirkėjas labai įkyrus? – Pirkėjų ir pardavėjų santykiai, ypač per pastarąjį septynmetį, kai gyvenimo lygis kilo, leidinių kokybė gerėjo, pasikeitė, žinoma, tik į gera. – Kiek žmonių aptarnaujate per dieną? – Įvairiai, bet klientų skaičius nėra pagrindinis mūsu tikslas. Žinia, visados sulaukiame vadinamųjų „muziejininkų”, kurie užsuka mažne kasdien, žiūri į prekes, bet nieko taip ir neperka. Bet ką daryti, jeigu senam žmogui vienam namuose liūdna, o sūnus ar duktė iš Anglijos ar Ispanijos nepaskambina?- Kokia Tauragė šiandien Jūsų akimis? – Gerų pokyčių daug, ypač aplinka gražėja, bet žmonių santykiuose dar trūksta šilumos, atlaidumo, pagarbos. Kartais vienas ant svetimo švarko degtukus skaičiuoja, o nuo storo baslio sulinkusios nugaros jam tarsi nė neskauda, kenčia, nes tai jo skaudulys ir viliasi, kad niekas nė nepastebės.