Į Strasbūrą ketina kreiptis antrą kartą

Tai turbūt pati keisčiausia byla Tauragės rajone, o gal ir šalyje – Tauragės rajono apylinkės teismas 2000 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu UAB „Veluikiai” direktorių Antaną Jonaitį pripažino kaltu, kad, panaudodamas apgaulę, užvaldė svetimą turtą – gyvulius stambiu mastu, ir pagal LR BK 274 str. 3 d. nuteisė laisvės atėmimu ketveriems metams, atliekant bausmę sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. Iš jo atlyginti žemdirbiams už gyvulius priteisti civiliniai ieškiniai už 262155,66 litų.
Teistas keletą kartųA.Jonaitis taip pat pripažįstamas kaltu, kad, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, neatsiskaitė už suteiktas paslaugas su Tauragės apskrities veterinarijos tarnyba (3978 Lt) ir pagal LR BK 277 str. 1 d. nubaudžiamas 200 MGL (25000 Lt) bauda. A.Jonaitis buvo nuteistas kaip gyvulius supirkęs ir ne už visus atsiskaitęs privatus asmuo, nors gyvulius supirkinėjo bendrovei. Atlikdamas paskirtą bausmę A.Jonaitis už „Veluikių” reikalus buvo teisiamas dar kartą – 2003 metais. Tą kartą kartu su buvusia „Veluikių” vyr. buhaltere Valerija Budriene – už apgaulingą apskaitos tvarkymą.2004 metais A.Jonaitis grįžo atlikęs didžiąją dalį paskirtos bausmės ir iš karto pradėjo rinkti dokumentus, kad galėtų įrodyti, jog buvo nuteistas nepagrįstai. Kodėl Temidė ne visiems tokia pat rūsti?Ne viena Tauragės rajono mėsos perdirbimo įmonė apgavo šimtus žemdirbių. 2001 metais Tauragės apskrities įmonės už supirktus gyvulius buvo skolingos maždaug 10 milijonų litų. Tarp jų – ne viena individuali įmonė, tačiau nė vienas jos savininkas už skolas nebuvo nuteistas, nors pinigų už gyvulius neatgaunantys žemdirbiai mitingavo, persekiojo individualių įmonių savininkus, net grasino susidorojimu. Pastarieji visaip išsisukinėjo, slapstėsi, iki šiol dar ne visi surasti. Už skolas žemdirbiams buvo nuteistas ir atliko bausmę tik vienas A.Jonaitis. Beje, tai tas pats asmuo, kuris atskleidė lėšų grobstymą „Sodros” skyriuje. Vėliau buvo įrodyta, kad buvo grobstoma stambiu mastu, kai kurios „Sodros Tauragės skyriaus darbuotojos už tai buvo nuteistos. Nuo šių įvykių praėjo daug laiko, tačiau istorija dar nebaigta, nes A.Jonaitis ruošiasi dar kartą kreiptis į Strasbūro žmogaus teisių teismą. Pirmą kartą kreipėsi 2002 metais, dar atlikdamas bausmę. Neigiamas atsakymas iš Strasbūro buvo motyvuotas tuo, kad jis esą dar neišnaudojo visų teisinių galimybių Lietuvoje. Nors nemažai teisinių galimybių Tauragės rajono gyventojas buvo išnaudojęs – jo bylas nagrinėjo Tauragės rajono apylinkės, Klaipėdos apygardos, LR apeliacinis, LR Aukščiausiasis teismai, jų dar buvo likę. Buvęs bendrovės direktorius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, Generalinę prokuratūrą, Aukščiausiąjį Teismą, įrodinėdamas, kad jis nuteistas ne už savo, o už bendrovės skolas, nurodydamas, jo teigimu, daugybę padarytų pažeidimų teisiniuose procesuose, prašė atnaujinti baudžiamąjį procesą, tačiau gavo neigiamus atsakymus. Paskutinį – šių metų gegužę iš Generalinės prokuratūros. – Dabar aš svarstau dvi galimybes – ar iš karto kreiptis į Strasbūrą, kovoti su savo valstybę, ar kelti bylas už melagingų parodymų davimą asmenims, kurie teismuose teigė, kad gyvulius iš jų aš pirkau kaip privatus asmuo, o ne kaip uždarosios akcinės bendrovės vadovas, – „Tauragės kurjeriui” sakė A.Jonaitis. Įžvelgia dviejų bylų sąsajasUAB „Veluikiai” buvo įkurta 1997 m. spalio mėnesį. Akcininkai – Antanas Jonaitis, jis – ir direktorius, ir Regina Toliušienė, bendrovės vyr. technologė. Maždaug po pusantrų metų nuo „Veluikių” įkūrimo A.Jonaičiui buvo iškelta baudžiamoji byla. Kodėl būtent A.Jonaičiui buvo iškelta baudžiamoji byla, nors tuo laikotarpiu Tauragės rajonas garsėjo mėsos perdirbimo įmonėmis, neatsiskaitančiomis už iš žemdirbių supirktus gyvulius? A.Jonaitis mano, kad tam turėjo įtakos jo atskleistas skandalingas faktas, kai 1998 m. liepos 31 d. jis aptiko, kad „Sodros” Tauragės skyrius į UAB „Veluikiai” atsiskaitomąją sąskaitą Žemės ūkio banke be teisėto pagrindo pervedė 55000 Lt, kuriuos be direktoriaus žinios iš banko paėmė „Veluikių” vyr. buhalterė Valerija Budrienė. Aiškinantis dėl „Sodros” į „Veluikių” sąskaitą be pagrindo pervestų, o vėliau išimtų pinigų, išlindo pinigų grobstymas stambiu mastu „Sodros” Tauragės skyriuje. Skunduose A.Jonaitis akcentuoja, kad tuometinės „Sodros” vedėjos vyras – vienas Tauragės rajono prokurorų. Į jaučio odą nesurašytumA.Jonaitis tikina, kad jam iškeltose bylose pažeidimų tiek, jog į jaučio odą nesurašytum. Keliant jam baudžiamąją bylą neatliktas auditas. A.Jonaičio teigimu, „Veluikių” vyr. buhalterė paslėpė dalį finansinių dokumentų, po bendrovės bankroto archyve atsirado 96 PVM sąskaitos-faktūros už 113652,35 lito. Jis turi pagrindo manyti, kad dokumentus grąžino V.Budrienė, nes ji buvo įdarbinta UAB „Advaldija”, vykdžiusios „Veluikių” bankroto procedūrą, vyr. finansininke. Dingę, o po bankroto archyve jo atrasti svarbūs bendrovės finansiniai dokumentai rodo, kad bendrovė iš tikrųjų vykdė veiklą – pirko gyvulius, už juos mokėjo (sumokėtos didžiulės sumos), pardavinėjo produkciją, už realizuotą produkciją gaudavo pinigus.Ūkinę-finansinę reviziją atliko patsLR Aukščiausiajam teismui, LR generalinei prokuratūrai A.Jonaitis pateikė daugybę dokumentų, kurių nebuvo jo baudžiamojoje byloje, pats atliko bendrovės ūkinę-finansinę reviziją, nes teisiant jį auditas nebuvo atliktas. Ne teisininkui ir ne finansininkui sunku juos įvertinti, bet ir ne specialistui matyti, kad A.Jonaičio istorijoje painiavos ir neaiškumų, nenuoseklumų netrūksta. Didelė pinigų suma priteista iš A.Jonaičio už bendrovei pirktus gyvulius, laikant, kad jis pirko kaip privatus asmuo ir už gyvulius neatsiskaitė. Tačiau kur dėti 23 teismo sprendimus, kuriais Tauragės rajono apylinkės teismas iš „Veluikių” žemdirbiams už parduotus gyvulius priteisė 60831,25 lito? Pasirodo, iš tiesų buvo „Veluikiai”. Vykdė veiklą – pirko gyvulius, mokėjo mokesčius „Sodrai”, Mokesčių inspekcijai. Beje, A.Jonaitis buvo nuteistas ir už tai, kad neatsiskaitė su Tauragės apskrities veterinarijos tarnyba. Tačiau jis asmeniškai niekada su šia tarnyba jokios sutarties nebuvo sudaręs.Beje, A.Jonaičio prašymu, 2003 metais įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui jo įvykdytas nusikaltimas buvo perkvalifikuotas pagal kitą straipsnį – 182 str. 2 d., bausmė sumažinta trimis mėnesiais, panaikinta turto konfiskavimo bausmė, o baudžiamoji byla už neatsiskaitymą su Tauragės apskrities veterinarijos tarnyba (už 3978 litų bendrovės „Veluikiai” skolą jis asmeniškai buvo nubaustas 25000 litų bauda) nutraukta, nuteistojo veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Virtinė lemtingų įvykiųBėdos „Veluikiuose” prasidėjo gerokai anksčiau, negu direktoriui A.Jonaičiui buvo iškelta byla už bendrovės skolas. 1998 metais A.Jonaitis kreipėsi į teisėsaugą dėl bendrovės akcininkės (valdė 50 proc. akcijų), bendrovės vyr. technologės Reginos Toliušienės įvykdytos vagystės iš bendrovės, 1998 metais – dėl produkcijos grobstymo (tuo jis kaltino R.Toliušienę ir V.Budrienę), bet nieko nepešė. Vėliau R.Toliušienė dirbo atskirai, supirkinėjo gyvulius, už juos neatsiskaitė, pasislėpė nuo kreditorių ir teisėsaugos. A.Jonaitis kreipėsi į teisėsaugą dėl įvykio su iš „Sodros” pervestais ir vėliau iš banko paimtais 55000 litų. Šį kartą kažką pešė…Kad A.Ačui būtų sumokėti pinigai už parduotus gyvulius, 1999 metais buvo pagrobtas A.Jonaičio nepilnametis sūnus.