Griežpelkiuose dygsta vėjo jėgainės

Pagal UAB „Tauragės planas“ parengtą detalųjį planą Lauksargių seniūnijoje, Griežpelkių ir Gilandviršių kaimuose, statomas vėjo jėgainių parkas. Darbus vykdančios bendrovės „Energopliusas“ direktorius Justinas Vilpišauskas linkęs statybą pavadinti kiek švelniau ir  sako, kad Griežpelkiuose statoma vėjo jėgainių grupė. Per artimiausius mėnesius ten, ant iš vietos ūkininkų išnuomotos žemės, bus pastatyta 10 modernių vokiečių gamybos vėjo jėgainių, kurių bendras galingumas bus 20 megavatų. Projekto sąmatinė vertė – 120 milijonų litų.
Vėjo jėgainės ne ilgaamžės  Projektą finansuoja „Hansa lizingas“ – pirmoji ir kol kas vienintelė vėjo jėgainių projektus Lietuvoje išperkamosios nuomos būdu finansuojanti bendrovė, turinti didžiausią patirtį ekologiškai švarios energijos finansavimo srityje. Vėjo jėgainių parkus „Hanza lizingas“ finansuoja nuo 2005 metų. Strategiškai svarbu tai, kad kartu su pirmaisiais projektais į Lietuvą atėjo didieji vėjo jėgainių gamintojai. Valstybinės institucijos, projekto vystytojai ir išperkamosios nuomos kompanija įgijo neįkainojamos patirties, kuri toliau sėkmingai pritaikoma vystant panašaus pobūdžio projektus Lietuvoje. Pagėgių savivaldybėje, Anužiuose, veikia „Energopliuso“ pastatyta dviejų megavatų galios vėjo jėgainė. 11 milijonų litų kainavusią statybą finansavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas ir bendrovė „Hansa lizingas“. Pasak „Energopliuso“ vadovų, Lietuva – pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos valstybių, kurioje pastatyta naujausio modelio elektrinė. Panašios vėjo jėgainės statomos ir Griežpelkiuose.– Pagal ES reikalavimus iki 2010 metų iš atsinaujinančių šaltinių gaunama energija Lietuvoje turėtų sudaryti 7 procentus visos šalyje gaminamos elektros energijos. Tačiau dėl įvairių priežasčių šio rezultato pasiekti tikriausiai nepavyks. Tokių projektų įgyvendinimas užtrunka labai ilgai, be to, labai pabrango įranga, medžiagos, statybos darbai, pagaliau šiuo metu pabrango netgi patys pinigai. Vien projekto parengimas užtrunka apie dvejus metus. Tam, kad galėtum rengti projektą, reikalinga atlikti vėjo tyrimus. Mūsų įmonė perka ir montuoja brangią įrangą, samdo specialistus, atlieka sudėtingus skaičiavimus, pagal kuriuos rengia verslo planus. Lietuvoje vidutinis vėjo greitis siekia apie 6 metrus per sekundę. Žinoma, didžiausias vėjo potencialas yra Kuršių Nerijos teritorijoje, kur vidutinis metinis vėjo greitis 50 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus siekia 7 metrus per sekundę, tačiau ši teritorija įeina į saugomų teritorijų sąrašą, kur vėjo elektrines statyti draudžiama. Kita didelio vėjo potencialo zona – artimas pajūrio ruožas (Klaipėdos regionas), kur greitis svyruoja tarp 6,5–7 metrų per sekundę. Tačiau ir čia yra daug saugomų teritorijų, draustinių, rekreacijos zonų. Kitos – mažesnio vėjingumo zonos, tai Tauragės rajonas (6 m/s) ir Vidurio Lietuva (Šilalė, Raseiniai), kur vėjo greitis – 5 metrai per sekundę. Manau, kad čia artimiausiu metu bus statomos vėjo jėgainės. Vėjo jėgainių darbo laikas nėra ilgaamžis – nuo 15 iki 25 metų.  Per ta laiką bankai privalo atgauti investuotas lėšas, – „Verslo alėjai“ kalbėjo Justinas Vilpišauskas. Tampame lyderiais Šaltiniai skelbia, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 37 įvairios galios vėjo jėgainės, kurių bendroji instaliuota galia – apie 52 MW. Jos gamina 0,5 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Didžiausios vėjo jėgainių eksploatuotojos Lietuvoje – AB „Vėjo spektras“ (bendroji instaliuota galia – 30 MW) ir AB „Achema Hidrostotys“ (14 MW). 2008 m. sausio 1 dieną Lietuvoje pastatytų vėjo elektrinių bendra galia buvo 52 MW. Lietuva ES yra įsipareigojusi, kad iki 2010 m. elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (tarp jų – ir vėjo jėgainių) sudarys 7 proc. bendrosios elektros energijos gamybos šalyje. Apskaičiuota, kad 2020 metais pasaulyje vėjo jėgainės turėtų gaminti jau 12 procentų visos elektros energijos. Atsižvelgiant į šios energetikos šakos privalumus ir perspektyvas, sparčiai populiarėja ne tik komercinė vėjo energetika, bet ir buitinė, kur kelių kilovatų galios vėjo jėgainė tenkina sodybos ar gyvenamojo namo poreikius. Vėjo energijos privalumai – itin ekologiškas šaltinis, generuojamos elektros energijos naudingumo koeficientas siekia 25–30 proc.Tauragės apskritis suvartoja santykinai mažai elektros energijos, jei lygintume su Lietuvos vidurkiu. Mažas elektros energijos sunaudojimo lygis apsprendžiamas nepakankamai išvystyta pramone.  Atsižvelgiant į urbanizuotų vietovių vystymosi tęstinumą ir elektros energijos poreikių  prognozes, aukštos įtampos perdavimo tinklas neturi patirti kardinalių permainų. Bus tiesiamos tik naujos neilgos atšakos, jungiančios naujus energetinius objektus į bendrą elektros tinklą. Vėjo jėgainių prijungimas prie tinklo lyg ir nesudaro atskiros problemos. Šių jėgainių aukštos įtampos linijos   sukabeliuotos ir naują pastotę pasieks požeminiais kabeliais. Manoma, kad žymesnių pokyčių atsiras skirstomuosiuose tinkluose. Plečiantis urbanizuotoms teritorijoms atitinkamai turi plėstis ir 10 kV, 0,4 kW tinklas. Turi įvykti kokybiniai skirstomųjų tinklų pokyčiai, atnaujinantys jau dabar nusidėvėjusią įrangą. Numatoma, kad turės pradėti vystytis intelektualieji skirstomieji tinklai, leidžiantys elektros energijos vartotojui ne tik imti energiją, bet ir grąžinti jos perteklių į bendrąjį tinklą.Nustačius aukštą elektros energijos supirkimo iš vėjo elektrinių kainą Lietuvoje buvo sukurtos palankios sąlygos vėjo energijai plėtotis. Netgi atsižvelgus į nedidelius vėjo greičius Lietuvoje ir jo pūtimo trukmę tapo ekonomiškai naudinga statyti šio tipo jėgaines ne tik pajūryje, bet ir kai kuriuose kituose regionuose. Tauragės apskritis tampa šios veiklos lydere. Ar kenkia aplinkai? Vėjo jėgainės keičia kraštovaizdį. Ar jos kenkia aplinkai? – paklausėme vėjo jėgainių parko šeimininko Justino Vilpišausko.– Planuojant įrengti vėjo jėgainės, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Europos vėjo asociacija nustatė, kad vėjo jėgainės sukeliamas triukšmas, kai vėjo greitis 8 metrai per sekundę, per 200 metrų nuo jėgainės negali viršyti 45 decibelų iki artimiausio pastato ribų. Dabartinių modernių vėjo jėgainių turbinos sukasi tyliai. Kai atstumas didesnis negu 200 metrų, besisukančių sparnų garsą užmaskuoja vėjo keliamas triukšmas, medžių  lapų šnarėjimas ir kiti aplinkoje sklindantys garsai. Jėgainių sparnai gaminami iš plastmasės ar epoksidinių dervų. Tokių sparnų gamyba paprastesnė ir jie sukelia labai nežymius radijo ir televizijos trukdymus. Kad vėjo jėgainės darniau įsipintų į kraštovaizdį, jos dažomos neutralia pilka spalva. Cokolinė jėgainių dalis derinama prie augmenijos ir dažoma žaliai, – „Verslo alėjai“ sakė bendrovės „Energopliusas“ direktorius J.Vilpišauskas.