Džiaugiasi, kad nepradėjo įmonės rekonstrukcijos

Ekonomikos pakilimo laikotarpiu Lietuvos verslininkai džiaugdavosi, kai pavykdavo pasistatyti modernių pastatų, įsigyti naujų transporto priemonių, atnaujinti gamybą. Dabar džiaugiasi tie, kurie nesiskolino iš bankų ir skolon nestatė milijonus kainuojančių pastatų. Tarp tų, kurie džiaugiasi nepradėję naujų darbų, – ir UAB „Jusilta“ gamybos direktorius Silverijus Statkus.
Pasisekė – nespėjo paimti paskolos  Pasak gaivinamuosius gėrimus gaminančios UAB „Jusilta“ gamybos direktoriaus Silverijaus Statkaus, prieš kelerius metus jo vadovaujama įmonė suplanavo statyti naują, modernų gaivinamųjų gėrimų cechą. Jo statyba ir įrenginiai būtų kainavę apie milijoną litų, įmonė jau turėjo projektą naujo pastato statybai ir žemės sklypą, buvo planuojama imti milijono litų banko paskolą. – Esu laimingas, kad nespėjome paimti banko paskolos naujo cecho statybai. Galiu juokauti, kad krizė prasidėjo pačiu laiku. Neįsivaizduoju, kas būtų buvę, jei būtume spėję paskolą paimti. Dabar įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus, bet suduriame galą su galu, o milijoninė banko paskola su dabar jau per 10 procentų siekiančiomis palūkanomis būtų mus nuvariusi į bankrotą, – svarstė S.Statkus. Gamyba sumažėjo perpus Broliai Juozas ir Silverijus Statkai „Jusiltą“ įkūrė 1998 metais. Šiuo metu bendrovė gamina 80 pavadinimų vaisvandenius, girą, mineralinį vandenį. Aukso amžius bendrovei buvo 2000–2004 metai, kai per metus įmonė pagamindavo apie 2,6 milijono butelių gaivinamųjų gėrimų. Tuomet įmonėje dirbo 50 žmonių. Pastaraisiais metais „Jusilta“ per metus pagamina apie 1,3 milijono butelių gaivinamųjų gėrimų ir mineralinio vandens. Įmonėje dirba 15 žmonių. Per penkerius metus gamyba bendrovėje sumažėjo perpus, o darbuotojų – tris kartus.Pasak S.Statkaus, jo vadovaujamai įmonei pakenkė didžiųjų prekybos tinklų įsigalėjimas, nes ne visi jie ima „Jusiltos“ produkciją, su jais sunku derėtis. Gamybos apimtis mažina į Lietuvą atėjusi ekonominė krizė, pasikeitė ir gyventojų įpročiai – jie pradėjo mažiau vartoti vaisvandenių, tačiau dvigubai išaugo fasuoto paprasto geriamojo vandens vartojimas. Greičiausiai atsiskaito „mažiukai“ Anot S.Statkaus, jo vadovaujamai įmonei reikia turėti nemažai apyvartinių lėšų, nes pinigų už parduotą produkciją tenka laukti iki dviejų mėnesių. – Mažos kaimo parduotuvės už gaunamą produkciją atsiskaito tą pačią dieną, kai ją gauna. Nedideli prekybos tinklai sumoka per mėnesį, o didieji prekybos tinklai pinigus perveda po dviejų mėnesių, – apie bendradarbiavimo su parduotuvėmis ypatumus pasakojo „Jusiltos“ gamybos direktorius.„Jusiltos“ gaminami gaivinamieji gėrimai nėra brangūs. 2,5 litro talpos limonado butelius „Gaivieji gėrimai“, „Plius“, „Bingo“ bendrovė į parduotuves atiduoda po 1,2 lito, 2,5 litro mineralizuoto vandens butelius prekybininkams parduoda po 1,25 lito.Savo produkciją „Jusilta“ veža tik į aplinkinius rajonus, nes daug sveriančius, daug vietos užimančius, tačiau nedaug kainuojančius gaivinamuosius gėrimus vežti toli nerentabilu. Banko indėlis geriau negu gamyba? Pasak Silverijaus, verslininkus išbalansuoja nuolat besikeičiantys mokesčių įstatymai. Pašnekovas nieko prieš, kad mokesčiai būtų keletą procentų didesni, bet nori, kad jie nesikaitaliotų kas kelerius metus. – Verslininkas turi žinoti, kokie mokesčiai ir verslą reglamentuojantys įstatymai bus po vienerių ar penkerių metų, – teigė pašnekovas. Dar verslininkas norėtų, kad būtų sumažinta tikrintojų armija, nes šiuo metu verslą gali tikrinti net 152 žinybos. – Norėtume mažesnių banko palūkanų, nes dabar bankų palūkanos siekia nuo 12 iki 30 procentų. Paėmus paskolą su tokio dydžio banko palūkanomis sudėtinga rentabiliai dirbti, vystyti verslą. Netgi mokant dideles palūkanas šiuo metu verslininkams labai sunku gauti banko paskolą, todėl gali bankrutuoti nemažai Tauragės įmonių. Už indėlius bankai moka iki 10,5 procento metinių palūkanų. Mano įmonė tiek pelno per metus neuždirba, todėl kartais kyla mintis viską parduoti ir nešti pinigus į banką. Nereikėtų rūpintis, kaip plėsti gamybą, aprūpinti darbuotojus darbu, nereikėtų bijoti tikrintojų, o ir pajamos iš banko indėlių būtų didesnės negu iš gamybos, – juokavo patyręs verslininkas.