Nuotekų tinklų iššūkiai – riebalai ir drėgnos servetėlės

Anksčiau rašėme apie riebalų rūšiavimą ir šio proceso būtinybę bei kaip toks elgesys gelbėja įmonei „Tauragės vandenys“, kuri tvarko Tauragės rajono nuotekų tinklus. Bendrovės „Tauragės vandenys“ vadovas Tadas Pauparis sako, kad viena didžiausių jų darbo problemų – į nuotakų tinklus patenkantys riebalai. O štai įmonės technikos direktorius Tadas Kulikauskas realiai parodė, kokių problemų riebalai, išpilti į kriauklę ar klozetą, gali pridaryti.

Aisbergus keičia fatbergai

Turbūt kiekvienas prisimena istoriją apie didžiulį laivą „Titaniką“, kuriam likimas buvo negailestingas – jį pražudė aisbergas (Iceberg – ledkalnis, angl.). O štai vamzdynus „pražudys“… fatbergas (Fat+berg – riebalų kalnas, angl.). Anot bendrovės „Tauragės vandenys“ technikos direktoriaus Tado Kulikausko, tarp tarptautinėje nuotekų tinkluose dirbančių žmonių šis žodis jau tapo terminu, nusakančiu, kas užkemša net ir didelio diametro vamzdžius.

– Pas mus atvyksta svečių iš užsienio, iš kurių girdime apie naujausius šio sektoriaus iššūkius. Šiuo metu tai ir drėgnos servetėlės. Jas patogu naudoti, nuvalyti paviršius, jos ne taip greitai plyšta, tačiau pamirštame, kad drėgnos servetėlės nėra iš gryno popieriaus ir vandenyje netirpsta. Tai reiškia, kad jų nupilti tualete negalima, – iškart apie problemas kalbėti pradėjo T. Kulikauskas.

Pasak pašnekovo, vamzdynuose drėgnos servetėlės lengvai užkliūva už nors kiek nelygaus paviršiaus, prie servetėlės prikimba dar kokia nors šiukšlė ir taip pamažu formuojasi kamštis. Svarbu žinoti, kad šios servetėlės – tai mikroplastikas, kuris gamtoje labai ilgai nesuyra.

– Stengiamės edukuoti jaunimą, kviečiame į nuotekų valyklą grupėmis ir aptariame, ką galima nupilti, ko ne. Daugeliui drėgnos servetėlės atrodo kaip eilinis popierius, – kolegai antrino „Tauragės vandenų“ atstovas Tomas Raulinavičius.

Tokie radiniai, užkimšę vamzdynus, vadinami fatbergais. „Tauragės vandenų“ nuotrauka

Tai kaip tas „fatbergas“ atrodo? T. Kulikauskas netrunka kompiuteryje surasti nuotrauką. Vaizdas ne itin malonus: didelis, gal metro ilgio, nenusakomos spalvos ir šiek tiek į muilą panašios konsistencijos darinys. Nuotraukoje užfiksuota ir šalia numesta virvė – jos prireikė, kad „fatbergas“ būtų ištrauktas iš vamzdyno, kurį užkimšo.

– Į kriauklę išpilti riebalai nuteka vamzdžiais ir žmogui atrodo, kad viskas gerai. Dar gal įpila indų ploviklio. Bet toliau nuo namo vamzdžio diametras didėja, vandens judėjimas lėtėja, nupilti riebalai atvėsta ir ima kietėti. Galiausiai kažkur vamzdyne jie užkimba ir pasilieka, pradėdami formuoti kamštį. Kažkas šitą gėrį iš vamzdyno turi ištraukti, – ne ypač maloniai kvepiančias darbo vingrybes nupasakojo T. Kulikauskas.

Netikėti radiniai

Pašnekovas pabrėžia, kad kačių tualetams skirto kraiko taip pat nupilti į tualetą negalima. Nors ant kai kurių kraiko pakelių rašoma, kad jis tinkamas nupilti, iš tikrųjų taip nėra. „Tauragės vandenų“ technikos direktorius tokią informaciją vadina prastu marketingu ir užtikrina, kad ši medžiaga labai trikdo vamzdynų darbą.

„Tauragės vandenų“ darbuotojai, atsakingi už miesto ir rajono nuotekų tinklus, puikiausiai mato, kas vamzdynais keliauja. Iš įdomesnių dalykų, anot T. Kulikausko, teko rasti kibirą, chalatą, džinsus. Na, tikėtina, kad kibiras kam nors netyčia statybų metu įkrito į platesnį vamzdį, bet chalatas? Sykį net teko pričiupti nesąžiningai dirbusius statybininkus.

– Buvo lietinga, nespėjo statybose pumpuoti vandens, tai sumąstė atidaryti lietaus nuotekų šulinį ir statybvietės vandenį pumpuoti į jį. Smėlio visada natūraliai patenka į tokius šulinius, per savaitę surenkame vieną konteinerį. Tačiau tąkart vos per parą surinkome šešis konteinerius. Laimei, pavyko rasti tokius gudročius, – atskleidė technikos direktorius.

Vamzdynais atitekantys rauginti agurkai, šaukštai, šakutės, prezervatyvai, higienos priemonės, tarpdančių siūlai, cigarečių nuorūkos, tualeto muilo plastikinės dėžutės darbuotojų jau nebestebina.

Gyvenimo atspindys

Problemiška yra kovoti ir su kavos tirščiais, kurie taip pat prisideda prie vamzdynų užsikimšimo.

– Jie gal ir nutekėtų, jei riebalų nebūtų. Pasišalintų kaip smėlis. Bet čia svarbu hidraulika, vandens tekėjimo greitis vamzdyne. Viskas sluoksniuojasi – smėlis nusėda vamzdyje, kava lieka šiek tiek aukščiau, dar aukščiau sluoksniuosis riebalai, plaukai. Kuo didesnis sluoksnis visko, tuo vamzdžio praeinamumas mažėja ir formuojasi kamštis, – vardijo T. Kulikauskas, patikslindamas, kad mikroplastikas yra bene didžiausia šiuolaikinė problema, kurią spręsti itin sudėtinga.

Tokie radiniai, užkimšę vamzdynus, vadinami fatbergais. „Tauragės vandenų“ nuotrauka

Daug įvairių medžiagų pavyksta „pagauti“ joms dar keliaujant vamzdynais. Tačiau dalis smulkesnių teršalų pasiekia ir pačią nuotekų valyklą. Vis dėlto yra medžiagų, kurių sutvarkyti beveik neįmanoma.

– Dažų skiediklio dalelių pagauti faktiškai neįmanoma. Vaistų ištirpusių irgi. Buvo pasaulyje net tokių stebėjimų – pagal nuotekas matydavosi, kuriame mieste artėja koronaviruso susirgimų pikas. Didieji miestai renka ir rimtesnius duomenis – narkotinių medžiagų vartojimą, psichotropinių vaistų vartojimą. Mes Tauragėje to nestebime, tačiau matome, kuriais metų laikais žmonės valgo riebiau, – šypsojosi technikos direktorius.

Kalėdos ir Velykos – šventės, kai nuotekų tinklų specialistai akivaizdžiai pastebi, kad žmonių stalai buvo nukrauti patiekalais. Su grietine, majonezu gamintų mišrainių perteklius keliauja ne į šiukšlines, o vamzdynais.

Pasak specialistų, gyvenimui gerėjant, žmonėms uždirbant daugiau, daugėja ir nuotekų. Pasauliniai duomenys rodo, kad turtingesnės šalys išleidžia daugiau nuotekų. Štai skaičiuojama, kad Vilniuje vienas gyventojas vidutiniškai per mėnesį išleidžia 2,5 kub. metro nuotekų, pas mus – apie 2 kub. metrus. T. Kulikauskas tikina, kad tai lemia greitasis vartojimas.

Žemėlapis mirga

Pasak T. Kulikausko, riebalų kamštis vamzdyje įprastai būna kietos konsistencijos. Su akmeniu gal ir nepalyginsi, tačiau panašus į porėtą muilą. Kai toks vamzdžio turinys ištraukiamas, jis keliauja į sąvartyną. Pagal įvykstančius užsikimšimus „Tauragės vandenys“ jau turi ir dažniausiai užsikemšančių vietų mieste sąrašą. Tarp jų ne tik kai kurie daugiabučiai namai, bet ir ligoninė, ugdymo įstaigos. Nustebina – juk ligoninėje ir mokyklose dirba išsilavinę ir tikrai apie rūšiavimą suprantantys žmonės. Tačiau kaip Tadas sako, įstaigų personalas yra viena, o štai ligoniai ar moksleiviai – visai kas kita.

– Raudoni smeigtukai žymi dažniausiai užsikemšančias vietas. Bene mažiausiai kemšasi ten, kur mažiausias gyventojų tankis, – rodo Tadas.

Daugiausiai smeigtukų žemėlapyje ten, kur gyventojų daug – Žalgirių mikrorajono kai kurios vietos, taip pat miesto teritorijos netoli bendrabučio tipo namų.

– Sunku pasakyti, kiek tokie užsikimšimai mums atsieina, nes darbuotojai dirba kasdien, yra įvairių kasdienių darbų, tarp kurių ir vamzdynų atkimšimas. Bet jei užsikimšimų smarkiai sumažėtų, tai, manau, įmonei sutaupytų kokius 100–200 tūkst. eurų per metus, – svarstė „Tauragės vandenų“ technikos direktorius.