Atėmė vaikus ir išvežė nežinia kur

Adakavo kaimo gyventoja Rita M. į „Tauragės kurjerio“ redakciją prieš pat mokslo metus vedina dviem iš penkių savo vaikais atėjo verkdama. Moteris pasakojo nebežinanti į ką daugiau kreiptis ir kas jai galėtų padėti. Iki Rugsėjo 1-osios likus kelioms dienoms iš jos, vienos auginančios vaikus, Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba paėmė dvi penkerių ir aštuonerių metų dukras. Mamos teigimu, vaikų ji neteko tik todėl, kad mergaitės vaiko teisių specialistams pasakė nenorinčios gyventi su mama.  Kur mergaitės išvežtos, kokią mokyklą ir darželį jos lanko, Rita teigė nežinanti. Vaiko teisių specialistų žiniasklaidai teikiama informacija labai kukli – tarnyba vadovaujasi asmens duomenų slaptumu.

Atėmė pačioje tarnyboje

Rita M. Adakavo kaime teigė gyvenanti jai skirtame socialiniame būste. Vienas sūnus jau pilnametis, tačiau vis dar gyvena su mama. Jaunesnysis sūnus ir viena mergytė lanko „Karšuvos“ mokyklą. Mažiausioji – darželį Skaudvilės gimnazijoje. Vaikai ne vieno tėvo, paimtų mergaičių tėtis, pasak Ritos, miręs.

Rita teigė gyvenanti tvarkingai, rūpinasi vaikais, rodė savo namų nuotraukas. Būstas iš tikrųjų atrodo tvarkingas, suremontuotas, nauji baldai, švaru. Ji pati sakė internate yra baigusi tik devynias klases. Nors yra išmokusi siuvėjos amato, niekur nedirba.

– Kaip aš dirbsiu, turiu rūpintis vaikais. O ir kur darbą, gyvendamas Adakave, rasi. Ne visada vaikus iš mokyklos parveža, esu iš Skaudvilės ir pėsčia su vaikais į Adakavą parėjusi, – kalbėjo moteris.

Taigi kas atsitiko, ką ji padarė blogo, kad mergaitės iš jos buvo paimtos? Rita pasakojo, kad kiek anksčiau Vaikų teisių apsaugos tarnyba buvo iš jos paėmusi vyresniąją, aštuonerių, dukrą. Tačiau esą neilgam. Paklausta, kodėl, moteris sunkiai rinko žodžius – esą mergaitė pasakė, kad nenori gyventi su mama.

– Tačiau po savaitės dukrą man grąžino, turėjau atvykti į Tauragę, į Vaiko teisių apsaugos tarnybą Laisvės gatvėje, pasirašyti ant dokumentų. Draugė mane nuvežė su dviem dukromis. Kaip kvailė abi jas nusivedžiau į tarnybos patalpas. Geriau būčiau palikusi mašinoje. Mažesnioji specialistėms pasakė, kad irgi nenori su manim gyventi, – pasakojo Rita.

Esą tuomet specialistės vaikus iš jos ir atėmė. Moters teigimu, tiesiog išplėšė iš rankų, o jai liepė išeiti.

Kur vaikai, nesako

Apie tai, kas įvyko tą dieną, moteris nesugebėjo labai rišliai papasakoti. Jos teigimu, grįžus namo, jai prireikė medikų pagalbos, buvo iškviesta greitoji ir net policija. Ji teigė nesuprantanti, kodėl iš jos buvo atimtos dukros.

– Viskas mokyklai buvo supirkta, mokymo įstaiga manęs klausia, ar išbraukti dukrą iš mokinių sąrašo, ar ji ateis į mokyklą, nežinau, ką atsakyti. Bet ar be mano sutikimo galima vaiką iš mokyklos sąrašų išbraukti? Aš net nežinau, kur jos dabar yra. Apėjau viską miestą, klausinėjau, niekur nėra mano vaikų. Tik girdėjau neoficialiai, kad gali būti išvežtos į kitą miestą, lyg į Šilutę, yra pas globėjus. Prašiau leisti man vaikus aplankyti, neleidžia ir net nesako kur mergaitės yra, jos iš manęs buvo atimtos taip, kaip stovi, bet jokių daiktų, – ašarodama pasakojo Rita.

Moters šeima rūpinasi socialiniai darbuotojai. Rita sako, kad ateina aplankyti, paklausti, kas negerai. Esą niekada neužkliuvo, kad ji neprižiūrėtų vaikų. Pinigų šeimai užtenka, moteris neslepia, kad gyvena iš pašalpų.

Rita redakcijai teigė negavusi jokio raštiško paaiškinimo, kodėl iš jos atimti vaikai ir ką ji padarė negerai. Esą iš tarnybos turi gavusi vienintelį pranešimą, kurio turinio nelabai supranta. Dokumentą, gautą iš tarnybos Tauragės apskrities skyriaus, moteris parodė šių eilučių autorei. Jame, datuotame rugpjūčio 27 d., paskelbtas šabloniškas paaiškinimas, kas yra skyriaus mobilioji komanda ir ką reiškia šios komandos darbas. Taip pat informuojama, kad sutikus priimti jų pagalbą mobiliosios komandos specialistai „20 darbo dienų laikotarpyje teikia šeimai ir vaikui intensyvią, individualią ar grupinę, konsultacinę ar kitokią pagalbą, siekiant padėti suvaldyti krizę“. Taip pat šiame informaciniame pranešime rašoma, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį rugpjūčio 27 d. (data įrašyta ranka) Ritos M. namuose lankėsi mobiliosios komandos specialistai. Kadangi apsilankymo metu paimtų vaikų mamos jie nerado namuose, šiuo raštu informuoja, kad ji iki rugsėjo 9 d. gali su vaikų teisių specialistais susisiekti ir išreikšti savo poziciją. Rašto apačioje nurodytos dviejų specialisčių pavardės ir telefonų numeriai.

Į vaiko nuomonę atsižvelgia

Kaip ten bebūtų, šeima patiria krizę ar ne, ar užtenka vien mažamečio vaiko pareiškimo, kad jis nenori gyventi su mama ir jo noras čia pat gali būti įvykdytas?

„Tauragės kurjeris“ bandė susisiekti su vaikų teisių apsaugos Tauragės apskrities skyriumi. Kontaktuose nurodyta, kad jam vadovauja Lina Komskienė. Tačiau telefonu atsiliepusi skyriaus administratorė-referentė informavo, kad skyriui L.Komskienė nebevadovauja, pasak administratorės, nuo rugsėjo 1-osios į šias pareigas paskirta nauja vadovė. Esą oficialiuose įstaigos kontaktuose dar nespėta pakeisti informacijos. Beje, ji nepakeista iki šiol. Tik iš Vilniaus gavome patvirtinimą kad Tauragės skyriui nuo šiol vadovauja kita vadovė. Deja, pirmąją jos darbo dieną pasikalbėti su nauja skyriaus vadove taip ir nepavyko. Administratorė patarė kreiptis į tarnybos atstovę spaudai, kuri dirba sostinėje.

Tarnybos komunikacijos skyrius, žinoma, paprašė klausimų raštu. Juos išsiuntėme, tačiau konkrečių atsakymų taip ir negavome. Tarnybos klausėme, kodėl mergaitės buvo paimtos iš šeimos, kur jos yra šiuo metu, kodėl nebuvo paimti kiti vaikai, kokiais atvejais vaikai gali būti paimami iš šeimos, galbūt buvo gautas koks nors skundas ar vaikai patyrė smurtą.

Iš tarnybos atėjo štai toks atsakymas: „Komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities skyriaus vedėja Rita Latakienė (kodėl Telšių, nepaaiškinta, – red.).   

Vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Įprastai nagrinėdami galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą ir visada individualiai bendrauja su kiekvienu jos nariu, išklauso vaiko nuomonę bei visapusiškai vertina situaciją, siekdami identifikuoti galimus sunkumus bei atrasti efektyviausius sprendimus, kurie padėtų juos įveikti.

Svarbu žinoti, kad vaiko teisių gynėjai prevenciškai šeimose nesilanko – atvykstame tais atvejais, kai gauname pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ar kyla įtarimų, kad vaikui šeimoje gali būti nesaugu.

Kai šeima susiduria su sunkumais, dedamos visos pastangos išsaugoti vaiką šeimoje inicijuojant paslaugas, kurias teikia socialiniai partneriai. Vaiko perkėlimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, tik kai šeimos sunkumai tęsiasi ilgą laiką, šeimai nepavyksta priimti pagalbos, vaikui joje augti yra nesaugu – neužtikrinami vaiko būtiniausi emociniai ir fiziniai poreikiai, kyla pavojus jo sveikatai ar net gyvybei.

Svarbu suprasti, kad vienoje šeimoje augančių vaikų situacija gali būti skirtinga. Pasitaiko atvejų, kai vieno iš vaikų saugumas gali būti užtikrintas tik perkeliant jį iš šeimos, o kito vaiko situacija šeimoje yra kitokia. Todėl vaiko teisių gynėjai, bendraudami su sunkumais susiduriančia šeima, kiekvieno joje esančio vaiko situaciją vertina individualiai, atsižvelgia į vaiko amžių, emocinę būseną, galimai patirtą smurtą, vaiko nuomonę ir panašiai – vertina visą aplinkybių visumą. Ne išimtis ir Jūsų minimas atvejis.

Minimai šeimai mūsų socialiniai partneriai pagalbą teikia jau kelerius metus. Atsižvelgiant į susiklosčiusias sudėtingas aplinkybes šeimoje ir vaikų nuomonę, buvo priimtas sprendimas vaikus perkelti į jiems saugią aplinką. Šiuo metu vaikai yra saugūs, jiems yra teikiama visa reikalinga pagalba.

Svarbu žinoti, kad perkėlus vaiką iš šeimos dar nereiškia, kad jis ten negalės grįžti. Jeigu šeimos situacija pasikeičia, yra visos galimybės, kad vaikas grįžtų. Tad vaiko teisių gynėjai, matydami bent menkiausią galimybę vaikui sugrįžti į šeimą, visuomet skatina tėvus ja pasinaudoti – aktyviai spręsti turimus sunkumus, kartu su specialistais įgyvendinti numatytas pagalbos šeimai priemones.

Tėvams svarbiausia – priimti siūlomą pagalbą ir tokiu būdu kurti šeimoje pokyčius, kurie leistų vaikui sugrįžti į saugią, augti ir gyventi tinkamą aplinką. Atkurti tvirtą tarpusavio ryšį su vaiku gali prireikti nemažai laiko ir pastangų“.

Vaikų teisių specialistų sprendimams ne visada pritaria

Adakavo bendruomenės pirmininkė Kristina Anulienė pažįsta penkių vaikų mamą Ritą M. Ji nusistebėjo nupasakota situacija.

– Gal būsiu nepopuliari ir suprantu, kad kai kurioms šeimoms, mamoms, trūksta socialinių įgūdžių, tačiau ne visais atvejais sutinku, kad vaiką reikia atimti. Mano nuomone, tai turėtų būti kraštutinis atvejis, – įsitikinusi bendruomenės pirmininkė.

Ji teigia niekada negirdėjusi, kad Ritos namuose būtų girtaujama ar kaip kitaip netinkamai elgiamasi su vaikais. K.Anulienė mano, kad pirmiausia tokioms šeimoms reikia padėti, patarti, o Vaikų teisių tarnyba, jos nuomone, neretai vadovaujasi tik įstatymo raide.

– Juk ir su bendruomene vaikų teisių specialistai galėtų bendrauti, kalbėtis, mes galime padėti, mes esame šalia žmogaus. Ir tas informacijos neteikimas man nelabai suprantamas. Taip, specialistai vadovaujasi asmens duomenų apsauga, tačiau ar tai nėra asmens teisių pažeidimas? – svarstė K.Anulenė, pažadėjusi aplankyti ir sužinoti, kaip sekasi šeimai.

***

Kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, Rita M. redakciją informavo, kad į jos namus dar kartą buvo atvažiavusios mobiliosios komandos narės, kurios ją esą informavo, jog jos mergaitės pas laikinus globėjus gyvens pusę metų.