Gamtą niokojanys pramogautojai: slepiasi po šalmais ir netikrais numeriais

Pagramančio regioninis parkas – unikali ir saugoma vieta. Čia auga ir veisiasi įvairi augmenija, gyvūnija, saugomos jos rūšys. Tačiau keturračiais pramogaujantiems ir įstatymų nepaisantiems piliečiams tai nė motais – važinėja ten, kur draudžiama, taip juk dar smagiau. Smagu tokiems pralėkti net per kapines.

Pagramančio regioninio parko direkcija paviešino nuotraukas ir vaizdo įrašą, kaip keturračiais nenustatyti asmenys pramogauja niokodami trapią regioninio parko aplinką.

„Nuo rugsėjo mėnesio Pagramančio regioninio parko direkcija ir Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija vykdo aplinkos apsaugos kontrolę regioniniame parke. Šį kartą į aplinkosaugininkų akiratį yra patekę taisyklių nepaisantys keturratininkai, kurie įžūliai važinėja per draustinius, kapinynus, piliakalnius, upes, pasėlius. Keliose parko vietose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios fiksuoja pažeidėjus. Bet to negana, reikia ir Jūsų pagalbos. Jei pastebėsite, kai keturračių vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles ir Saugomų teritorijų įstatymą – būtinai praneškite tel. 112“, – tokį prašymą feisbuke paskelbė Pagramančio regioninio parko direkcija.

Tame pačiame įraše primenama, kad saugomose teritorijose keturračiais važinėti galima tik keliais. Laikinai Pagramančio regioniniam parkui vadovaujantis Sigitas Mėlinavičius patikino – niokojamas ir parkas, ir ūkininkų laukai.

– Kova su keturratininkais vyksta jau kokius 4–5 metus. Paskutiniais metais buvo aprimę, gal įtakos turėjo informacijos paviešinimas spaudoje. Rudeniop vėl suintensyvėjo jų pramogos. Kvietėme policiją, bet jie nespėja atvykti – juk keturratininkai vietoje nestovi, be to, jie važiuoja tokiomis vietomis, kur ir džipu nelabai privažiuosi, – piktinosi S.Mėlinavičius.

Regioninio parko vadovo teigimu, tokie pramogautojai ne tik gadina šlaitus, miško paklotę, bet ir gali pavasarį suvažinėti ant žemės perinčių paukščių lizdus su kiaušiniais ar net išperėtais paukščiukais, ratais sunaikinti saugomų augalų augimvietes. Todėl prireikė rimtesnių apsaugos priemonių ir aplinkosaugininkai įrengė vaizdo stebėjimo kameras.

– Kol kas sučiuptas tik vienas motociklininkas. Tai Tauragės rajono gyventojas, parko teritorijoje važinėjęs krosiniu motociklu. Bet net ir kameromis užfiksuotus keturratinininkus nustatyti labai sunku. Kai kurie jų važinėja be registracijos numerių, žinoma, su šalmais. Atpažinti vargiai įmanoma. Kartais būna, kad užfiksuojam numerius, bet patikrinus paaiškėja, kad jie yra, pavyzdžiui, traktoriaus priekabos. Kitos Tauragės rajono vietos jiems ne tokios įdomios, tad visi ir traukia čia į parką pasimurkdyti balose ir upių šlaitais pasivažinėti, – kalbėjo parko direkcijos vadovas.

Šiuo metu užfiksuota ir ieškoma apie 15 keturratininkų. Paprastai jie į parko teritoriją pasivėžinti atvyksta grupėmis po 5–7. Kaip teigė S.Mėlinavičius, tai dažniausiai ne dūkstantys paaugliai, o suaugę vyrai. Negana to, kad pramogautojai drasko šlaitus, užfiksuotos ir vėžės regioninio parko teritorijoje esančiose senose kapinaitėse.

– Jie važinėja per senkapius. Tai patys pagalvokit, kokie tai žmonės, – tiesiai rėžė S.Mėlinavičius.

Bene apmaudžiausia, kad sučiuptiems keturračių vairuotojams skiriamos tik menkos baudos, baudos dydis siekia 30–150 eurų. Kur kas „skausmingiau“ pažeidėjų piniginėms būtų, jei būtų priteisiama atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Tačiau, S.Mėlinavičiaus teigimu, įrodyti konkretaus asmens gamtai padarytą žalą labai sunku. Matyt, todėl ir smaginamasi žalojant saugomas teritorijas.