Jovarų „perlas“ – ar tikrai vietos valdžia nepajėgi nieko padaryti?

Jovarų „perlas“, atvira piktžaizdė, narkomanų lizdas – taip buvusį didžiulį apleistą pastatą Smėlynų gatvėje vadina šio mikrorajono gyventojai. Prieš keletą savaičių jame ir vėl kilo gaisras, o nelaimė, pasak Jovarų bendruomenės pirmininkės Palmyros Gylienės, grasina atsitikti kasdien. Pastato savininkas kaltina po jį landžiojančius Jovarų mikrorajono vaikus, o ugniagesius į gaisravietę iškvietęs praeivis įsitikinęs, kad kalti čia visai ne vaikai – griežtesnių priemonių privalo imtis savivaldybė.

Trūko kantrybė

Didžiulis apgriuvęs pastatas išdaužytais langais ir nerakintomis durimis Jovarų mikrorajone jau seniai bado akis. Sklypas nėra labai apleistas, aplinka šienaujama, tačiau pats statinys, statytas sovietiniais metais, jame ilgus metus veikė vadinamoji tarpkolūkinė administracija, vos laikosi ir įvairiausio plauko veikėjus traukia it magnetas. Jame ne kartą yra kilęs gaisras.

Ugnis šiame pastate įsiplieskė ir vasario 25-ąją. Ugniagesius tą sekmadienį iškvietė eilinis praeivis, pamatęs iš pastato kylančius dūmus. Ugniagesiams numalšinus ugnį, Jovaruose gyvenantis vyras nebeapsikentė ir išsakė visus savo nuogąstavimus „Tauragės kurjeriui“.

– Kiekvieną kartą pravažiuodamas pro šią vietą turėdavau puikią progą pasipiktinti, kad ir vėl nepasiėmiau jokio fotografuojančio prietaiso, kuriuo galėčiau šį „įstabų“ statinį tinkamai įamžinti. Vis pasvarstydavau, kokia dabartinė šio pastato paskirtis ir kas galimas jo savininkas. Kokia faktinė šio pastato paskirtis, atsakyti nelengva ir šiandien. Galim tik paspėlioti. Priedanga? Ne. Netvirta pastato konstrukcija, pernelyg plonos raudonų plytų mūro sienos. Stogas ir sienos yra, tad nuo lietaus ir vėjo pasislėpti galima. Tačiau tai greičiausiai komunalinė ar labdaringa išvietė, tarnaujanti ir kaip šiukšlių pylimo vieta bei vogtų daiktų apžiūros ir išmontavimo centras. Iš tiesų labiausiai panašu būtent į tai. Žinoma, čia tik prielaida, mat pačiam niekuomet neteko tyrinėti šio istorinio pastato vidaus. Sulaikydavo baimė įsmegti ar įklimpti, prasmegti arba būti netikėtai užgriūtam. Na, ir žinoma higiena: neatmetu, kad ten karaliauja graužikai, tarakonai, erkės, blakės ir bacilos, – ironiškai kalbėjo tauragiškis.

Vyras stebisi, kodėl rajono vadovybė leidžia tokioje vietoje esančiam objektui tiesiog dūlėti ir šiurpinti aplinkinius gyventojus.

– Privati nuosavybė? Ką noriu tą darau? Tačiau su savo nuosavybe galima elgtis kaip tinkamam iki tol, kol tas elgesys nekelia jokių tiesioginių grėsmių arba rimtų nepatogumų aplinkiniams, kol nekenkia žmonių sveikatai bei aplinkai ir tiesiog vizualiai nenuodija peizažo. Vien jau tai, kad neaiškios paskirties ir abejotino tvirtumo pastatas neaptvertas, stūkso nerakintomis durimis, o į jį gali patekti bet kas ir bet kada, kelia daug su priežiūra ir administravimu susijusių klausimų. Esu įsitikinęs, kad ši vieta kelia realią grėsmę ne tik artimiausiems kaimynams, bet ir visai bendruomenei. Tai darko gražų Jovarų mikrorajono peizažą, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo vyras.

Apleistame pastate eilinį kartą kilo gaisras. Skaitytojo atsiųsta nuotrauka

Tauragiškis ragina griežtesnių priemonių imtis Tauragės savivaldybę. Jo teigimu, jokių pasiteisinimų, kad nieko neįmanoma padaryti, nebegali būti.

– Ne, ne ryt, ne ateityje. Dabar ir šiandien. Jokių pasiteisinimų, jokiu atidėliojimų, jokių „mes negalim“. Gana tingėti. Gana teisintis. Imkitės darbo. Savo pačių pasirinkto darbo, – į rajono vadovus kreipiasi Jovarų gyventojas.

Tebebando parduoti

Apleistas pastatas Tauragės Jovarų mikrorajone, Smėlynų gatvėje, priklauso Petrui Rakauskui. Nemažai tauragiškių jį pažįsta kaip taksi vairuotoją, jokia paslaptis, kad P.Rakauskas – Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorės Gintarės Rakauskienės uošvis. Kalbinamas „Tauragės kurjerio“ jis pabrėžė šį giminystės ryšį ir net paragino apie tai parašyti.

Savo apleistą turtą Jovarų mikrorajone P.Rakauskas ne kartą bandė įsiūlyti savivaldybei, teigdamas, kad jame būtų galima įrengti vaikų darželį, yra siūlęs ir Jovarų bendruomenei, ne kartą bandęs parduoti. Tačiau visos jo pastangos buvo bergždžios, niekam tokio didelio statinio taip ir neprireikė.

Kad praėjusią savaitę jo pastate kilo gaisras, P.Rakauskas patikino žinantis. Vyras sakė, kad kažkas pastate eilinį kartą susikūrė laužą.

– Durų tame pastate net nebeverta rakinti, jei tik užrakinu, jas tuoj išplėšia. Jaunimas ne kartą yra ir ant stogo užsikoręs, laužus viduje kuria, scenos jau seniai nebėra, visa sudeginta. Tėvai čia kalti, kad nežiūri savo vaikų. Esu ne vieną sučiupęs, tačiau nieko negaliu jiems padaryti, juk netempsiu į policiją, – kalbėjo pastato savininkas.

Paklaustas, kam išvis kadaise šį pastatą pirko, jei nežino, ką su juo daryti, P.Rakauskas sakė prieš daugelį metų norėjęs čia kurti verslą, mintys tuomet sukosi apie gamybos įmonę, tačiau kai planas nepavyko, pastatas taip ir liko stovėti nenaudojamas. Vis dėlto vyras patikino, kad šiuo metu tariasi su potencialu pirkėju ir tikisi pagaliau seną statinį parduoti. Ar sandoris pavyks, kol kas nėra garantuotas.

Direktorei nemalonu

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė, P.Rakausko marti G.Rakauskienė puikiai žino apie šią probleminę miesto vietą, prisipažino, kad jai dėl to nemalonu.

– Kadangi tai mano šeimos narys, visada svarstant klausimą apie šį pastatą nusišalinu. Tačiau kaip savivaldybės administracijos direktorė galiu informuoti, kad pastato savininkui dėl to, kad statinys apleistas, taikomas didesnis nekilnojamojo turto mokestis, – „Tauragės kurjeriui“ sakė G.Rakauskienė.

Savivaldybės administracijos direktorės žiniomis, apleistų pastatų Tauragėje nėra daug, visų jų savininkai moka didesnį nekilnojamojo turto mokestį.

Kaip „Tauragės kurjerį“ informavo Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Gintaras Budrius, dalyvavęs gesinant gaisrą apleistame pastate Smėlynų gatvėje, ugnis jame įsiplieskė nuo pašalinio šaltinio – kažkas padegė senas lentas. Žmonių gaisravietėje atvykę ugniagesiai neberado. Ugnis numalšinta greitai.

– Šis pastatas įtrauktas į apleistų pastatų sąrašą, mes kalbėjomės su jo savininku. Jis teisinasi, kad nieko padaryti negali, aplinka ten daugmaž prižiūrėta, o viduje jau nieko vertingo nebelikę, viskas išplėšta. Tačiau kartais ten ateina pavienių asmenų ir taip, pavojus ten yra, – pripažino ugniagesys-gelbėtojas.

Jovarams baisi piktžaizdė

Ilgametė Jovarų bendruomenės pirmininkė Palmyra Gylienė, gyvenanti visai šalia šio pastato, žodžių į vatą nevyniojo.

– Tai tokia piktžaizdė, tokia bėda, kad tikrai nežinome, ką daryti. Ne kartą ir savivaldybei pranešiau apie šio statinio keliamą pavojų. Puikiai matau, kad kartkartėmis jame lankosi įtartini žmonės, pati ne kartą esu vaikiusi. Ir narkomanai turbūt ten slepiasi. Kai mano anūkai augo, vis perspėdavome, kad gink Dieve ten kojos nekeltų, – kalbėjo P.Gylienė.

Palmyra Gylienė prisimena, kad P.Rakauskas šį pastatą siūlė bendruomenei, tačiau ką jame tokiame apleistame bendruomenei daryti?

– Prisimenu, kad kažkada buvo atsiradęs pirkėjas, bet savininkas lyg labai brangiai už jį norėjo, todėl ir nenupirko. Kito kelio ten nėra, tik nugriauti. Savininkas turės tai padaryti, nes tokio apgriuvusio niekam nereikės. Jei kas ir įsigytų jį, tai ten tik sklypas vertingas, statinys jau nebeturi jokios vertės. O jei ir toliau taip stovės, tai nelaimė tikrai kada nors bus, o tada jau visi ieškos, kas iš tikrųjų dėl to kaltas, – perspėja Jovarų bendruomenės pirmininkė.

Bendruomenės pirmininkė nelinkusi kaltinti vien ik paauglių, landžiojančių po pastatą, ir jų tėvų. Esą ne tik jovariškiai po šį statinį landžioja.

Tauragės miesto seniūnas Žilvinas Majus įsitikinęs, kad apleistų pastatų savininkams savivaldybė turėtų taikyti griežtesnes sankcijas. Ir teritorijos turi būti aptvertos, ir galbūt net mokesčiai dar didesni. Seniūno pastebėjimu, mieste yra ir daugiau, tik gal kiek mažesnių, pastatų, kurie apleisti, išdaužytais langais ne tik gadina miesto vaizdą, bet ir kelia pavojų.