Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Gyvenimas Tauragės rajone aprimo dar prieš paskelbiant karantiną. Kaimų gyventojai užsidaro namuose ir vengia kontaktų su bet kokiu prašalaičiu ar net kaimynais. Prieš pat paskelbiant karantiną pasikalbėjome su Kęsčių gyventojais.
Įvažiuoti į kaimą šiuo metu galimybių nėra. Tvarkomos pagrindinės gatvės, o šalutiniuose keliukuose, kuriais dar būtų galima pasiekti kaimo centrą, išrikiuota sunkioji technika. Sutikti gyventojai sako, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu jų kaime lyg nėra, bet saugotis visi pradėjo dar prieš Tauragės rajoną įrašant į raudonąją zoną.
Užsidaryti negali
Iš darželio Tauragėje trejų metų dukrelę parsivežusi Inga K. kaip įmanydama stengiasi vengti bet kokių kontaktų.
– Savaitgaliais važiuoju dirbti į turgų Rietave, todėl tenka per dieną bendrauti su daug žmonių. Visą laiką būnu su kauke, naudoju ir daug dezinfekcinio skysčio. Iš pradžių prekiavau su pirštinėmis, bet per dieną rankos jose sušlampa, oda pradeda trūkinėti. Todėl dabar maunuosi paprastas, medžiagines. Nežinau, ar jos nors kiek apsaugo, bet laikausi bent tokio atsargumo. Vaikas lanko darželį, grupėse po nedaug vaikų, vos įėjus į grupę kvepia dezinfekciniu skysčiu. Tikiu, kad mums pavyks išvengti ligos, – kalbėjo jauna moteris.
Pasak pašnekovės, iš jos pažįstamų kol kas tik vienas žmogus susirgo koronavirusu.
– Mano vyro kurso draugas užsikrėtė Šilutėje per šeimos šventę. Jis pats paskelbė socialiniame tinkle, kad susirgo. Iki tol netikėjome, kad virusas egzistuoja. Kai papasakojo, kokie nepakeliami galvos skausmai kankina, kad negali užmigti naktimis, o vaistai nepadeda, labai nesaugiai pasijutome. Aišku, jeigu niekur nevažiuotume iš Kęsčių, gal niekada ir nesusirgtume, bet užsidaryti namuose negalime. Turime darbus, reikia pajamų, todėl ir rizika didelė, – sakė nenorėjusi fotografuotis moteris.
Paklausta, ar apsiperka vietinėje kaimo parduotuvėje, Inga šyptelėjo – patogiau nuvažiuoti į miestą. Ir pasirinkimas didesnis, ir kainos, pasak moters, mažesnės.
Violetos Karaliūnaitės nuotrauka
– Parduotuvės Kęsčiuose reikia tik vyresniems žmonėms. Mes, jaunimas, turime galimybių nuvažiuoti ir į Tauragę, ir į Klaipėdą, – tikino gatvėje sutikta pašnekovė.
Gali likti be darbo
Kęsčiuose gyvenantis Antanas karantino baiminasi. Vyras dirba mokyklinio autobusiuko vairuotoju ir įvedus tik nuotolinį mokymą liktų be darbo.
– Gyvenam su baime. Laukiam nelaimės. Visur padėtis greitai keičiasi, tai netruks ateiti ir į mūsų kaimą. Bandom saugotis, mažiau bendraujam. Man 62-eji metai, priskiria ministerija tai labai pavojingai amžiaus kategorijai. Vežioju vaikus, nuolat bendrauju su žmonėmis, bet dezinfekuojamės. Tikiuosi, kad visai neuždraus darbo mokyklose. Dabar tik pradinukus vežioju, jei jų neliks, bus ne kas, – nuogąstavo vyras.
Praėjusį savaitgalį Antanas keliavo lankyti artimųjų kapų ir tikina, kad nei iš draugų, nei iš giminių negirdėjo apie sunkius koronaviruso atvejus.
Antanas tikisi, kad į mokyklą eis bent pradinukai, uždraudus kontaktinį mokymą, jis liktų be darbo. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka
– Gal nesisako žmonės, jei ir užsikrečia, nenori tos reklamos ir apkalbų. Pas mus kaime tikrai dar nėra sergančiųjų. Žinočiau, jei kas būtų apsirgęs, – pasakojo Antanas ir pripažino, kad pats prieš paskelbiant pirmąjį karantiną šalyje vietinėje Kęsčių parduotuvėje nusipirko kelias skardines ilgai galiojančių konservų, bet dabar iš anksto kaupti nieko neplanuoja.
– Parduotuvių gal neuždarys, tai ir kaupti neverta. Ateisiu, nusipirksiu. Žmonės daug ką išgyveno. Nepasiduosim ir per koroną, – juokavo vyras.
Paklaustas, ar daug kaime senjorų, Antanas ilgokai dvejojo, bet patikino, kad vienišų žmonių vietos gyventojai likimo valiai tikrai nepaliks. Jei atsiras tokių, kuriems reikės pagalbos – padės kuo išgali.
Reikia tik senjorams
Kęsčių parduotuvė – prie pagrindinio kelio, atokiau nuo gyvenamųjų namų. Pliaupiant lietui joje buvo tuščia. Pardavėja Rasa į darbą jau trejus metus važiuoja iš Tauragės. Kai užsukome pasikalbėti, moteris skubėjo dėlioti kainas ant sveriamų maisto produktų, mat iš pat ryto sužinojo, kad kaime visai dienai bus atjungta elektra.
– Patamsyje nieko nesimato, gal reikės žvakes uždegti, bet jos tik pasišvietimui. Svarstyklės pas mus elektroninės, jei nesusversiu prekių, kol yra elektra, negalėsiu pirkėjams parduoti nieko sveriamo, kai jos nebebus. Kaime ir taip tos prekybos nėra, o čia dar netikėtos kliūtys prisideda, – pasakojo Rasa.
Pardavėja Rasa vietinius pažįsta, bet didžiąją dienos dalį parduotuvėje būna viena. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka
Pasak pardavėjos, vietos gyventojai apsipirkti dažniausiai važiuoja į miestą ir mažus prekybos taškus aplenkia.
– Šeštadieniais žmonės važiuoja į turgų, tuo pačiu užsuka ir į prekybos centrus. Pas mane ateina būtiniausių prekių, duonos, nors parduotuvės savininkė tikrai rūpinasi prekių asortimentu ir tokiose mažytėse kaimo parduotuvėlėse yra to, ko prekybos centruose niekada nepamatysite. Gaila, bet kai tokia konkurencija, kaimo parduotuvės pamažu nyksta, – apgailestavo pardavėja.
Po kelių minučių į parduotuvę užsuko tiekėjai, atvežę šviežių konditerijos gaminių, dar po kelių minučių užėjo vietos gyventojas nusipirkti apsauginės veido kaukės. Pasak pardavėjos, koronaviruso Kęsčiuose labiau saugosi vyresni gyventojai. Daugumai jaunimo taisyklės ir ribojimai tik juoką kelia.
– Yra tokių, kurie net kaukės užsidėti nesiteikia. Kai buvo paskelbtas pirmasis karantinas, vyresni ir nevairuojantys kaimo žmonės parduotuvėje daug visko pirko. Visas maistas buvo išpirktas: dešros, kruopos, konservai, kiti ilgai negendantys produktai. Dabar parduotuvių siaubti niekas neskuba. Gal dar turi prikaupę iš pavasario, – svarstė pardavėja.
Paklausta, ar jos draugai ir artimieji sveiki, Rasa tikino girdinti tik kalbas, kad užsikrėtė tai vienas, tai kitas, bet dažniausiai jos nepasitvirtina.
