Būdviečių kaimo seniūnaitė Snieguolė: „Pamilau šio krašto žmones ir gamtą“

Būdviečių kaimas (Žygaičių sen.) vis labiau gražėja – šią vasarą pastatyta lauko pavėsinė su suolais ir stalais, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, kaimo prieigas puošia alpinariumas, kuriame plevėsuoja vėliava, ir visuomet tamsiu paros metu šviečia žibintas. Kaimo seniūnaitė Snieguolė Šliažienė sako, kad su bendruomenės pirmininke Jurgita Kleinaitiene turi labai daug planų, kuriuos įgyvendinti padeda darbštūs kaimo žmonės. Jųdviejų mintyse – pažintinio tako įrengimas, nes Būdviečiai turi kuo didžiuotis ir ką parodyti.

Darni bendruomenė

Būdviečių kaimas nusidriekęs Tauragės rajono pietvakariuose, 8 km į pietryčius nuo Žygaičių, dešiniajame Ežeruonos upės krante. Bendruomenė kaime susikūrė prieš septynerius metus, tiek pat metų jai vadovauja vietos ūkininkė Jurgita Kleinaitienė. Snieguolė seniūnaite buvo išrinkta prieš daugiau nei metus. Šios dvi moterys, padedamos bendruomenės aktyvo, gyvenimą atokiau nuo Tauragės įsikūrusiame kaime padarė įdomesnį, čia vyrauja draugystė ir bendrystė.

– Su pirmininke mes kartu bendruomenės vairą laikom, abi dirbame ranka rankon. Būdviečių kaime gyvena 131 gyventojas, puošiant erdves kasmet vis daugiau žmonių padeda. Pasidalijame veikla: mudvi sugalvojame idėjas, organizuojame, kiti pasikeisdami ką nors meistrauja, – pasakojo seniūnaitė. – Yra žmonių, kurie fiziškai nepajėgūs dirbti, bet noriai prisideda finansiškai. Ir vyresnio amžiaus žmonės, net vyresni nei 70 metų, nevengia padėti: rudenį grėbia lapus, smulkina medžių šakas. Labai daug darbščių žmonių pas mus, jei juos išvardyčiau, būtų didelis sąrašas. Prisidedantiems prie bendruomenės veiklos širdingai tariame ačiū, nes mes be jų – niekas.

Pasak seniūnaitės, anksčiau Būdviečiuose gyveno vien seni žmonės, dabar vietoj iškeliavusiųjų anapus ar išsikrausčiusiųjų pas vaikus čia kuriasi jaunos šeimos, namai be šeimininkų ilgai neužbūna. Šiuo metu kaime tik viena sodyba negyvenama.

Joninių šventė (ant supynės kairėje sėdi bendruomenės pirmininkė Jurgita, centre – seniūnaitė Snieguolė)

Būdviečiuose nėra nei bibliotekos, nei kultūros namų. Už 1,5 km nuo kaimo stovi 1937 m. dvaro teritorijoje statyta Pabūdviečių mokykla, kuri Žygaičių krašte buvo pirmoji ugdymo įstaiga. Ją lankė Dabrupinės, Aukštupių, Vilkučių, Girininkų, Leikiškės kaimų vaikai. Kadangi buvusi mokykla stovėjo tuščia ir nenaudojama, vietos gyventojai 2017 m. paprašė savivaldybės perduoti ją bendruomenei, nes norėjo ten įrengti muziejų. Deja, žmonių noro valdžia neišgirdo, aukcione pastatą bandė parduoti už 11 tūkst. Eur. Istorinį objektą įsigijo šiuo metu užsienyje gyvenantis asmuo, o buvusi mokykla vis labiau griūva, dėl to gyventojams labai skaudu.

– Tuščią sodybą mūsų kaime nuperka iš karto, jaunėja gyventojai. Pernai didelį renginį surengėme partizanų atminimui, jų mūsų krašte buvo daug. Susirenkame pavėsinėje, kurią pastatėme praėjusiais metais, padirbome stalus, suolus, supynę, – vardijo Snieguolė, Būdviečiuose gyvenanti jau 24-erius metus ir užauginusi tris vaikus: dukra Samanta – dešimtokė, sūnus Orestas turi verslą, yra gaisrininkas, o Modestas Klaipėdoje dirba karininku. – Nors ne čia gimiau ir augau, bet pamilau šio krašto žmones, gamtą ir noriu, kad visi čia gyvendami džiaugtųsi aplinka, saugumu ir bendryste.

Turi daug idėjų

Būdviečių kaimo pašonėje, prie miškelio, šiuo metu rengiama poilsio zona. Gyventojai iš savo medienos sukalė suolelius, sumeistravo namelį, nugenėjo pamiškėje augančių eglių šakas ir pririšo hamakus, pasodino krūmelių, gėlių, įrengė žaidimų aikštelę vaikams, kurioje daug įvairių gražių žaislų, nupirko generatorių, kad turėtų elektros renginių metu.

Žaislų vaikų žaidimų aikštelėje niekas neslepia

– Turime labai didelę svajonę įrengti pažintinį taką, juk turėjome garsią mokyklą, turime gražių vietų. Šalia pavėsinės miškelyje – pakalnė, o jos papėdėje – vandens telkinys, kurį labai pamėgę bebrai. Norėtųsi ten suoliukų, kokių grožybių iš medžio pastatyti. Žaislų neslepiame, jie visi žaidimų aikštelėje, – atviravo seniūnaitė. – Prižiūrime neveikiančias kaimo kapines. Šiemet prie vėliavos susitvarkėme erdvę – įrengėme alpinariumą. Nuo jo iki artimiausios sodybos iškasėme griovį, sodybos savininkas mums duoda elektros, kad tamsiu paros metu žibintas apšviestų kelią į kaimuką. Jei ne karantinas, būtume dar daugiau nuveikę. Dabar duodam žmonėms pailsėti, pavasaroti, o rudeniop vėl griebsimės darbų.

Bendruomenės poilsio zona

Snieguolė Šliažienė sako, kad jų bendruomenė nedidelė, todėl džiaugiasi kiekvienu mažu žingsneliu, žengtu į priekį. Ji planuoja pagaminti kojūkus, kad jais jaunimas pavaikščiotų ir prisimintų senus laikus, pastatyti krepšinio stovus, parūpinti kamuolių, įrengti nors mažą tinklinio aikštelę, nes ir vyresni gyventojai pareiškė norą sportuoti. Patys sumeistravo vaikams namelį su čiuožykla, laipiojimo ir alpinistų sienele.

– Žemės bendruomenė turi nedaug – tik apie 6 arus. Turime nusipirkę krepšinio lanką, suvirins pirmininkės vyras stovą, skersinius pagaminsime jaunimui palaipioti ir pasitreniruoti. Žaginį svajoju pastatyti. Daug turime idėjų. Mes patys organizuojame koncertus, patys dainuojame, grojame ir šokame, – sakė Snieguolė. – Kadangi kaime vyksta daug renginių, šaltu ir lietingu oru pavėsinėje nesmagu, tai tikimės, kad rudenį savivaldybė duos tentą užsidėti ant pavėsinės. Žiemą namuose rinksimės, o rudenį ir pavasarį tentas mus apsaugotų nuo vėjo ir lietaus. Turim tokią viltį, kad mūsų pasigailės ir tentą gausime.

Bendruomenės poilsio zona

Ilgisi mokyklos

Būdviečių kaimo gyventojai švenčia ne tik valstybines šventes. Jie tradiciškai mini Šeštines – Kristaus žengimo į dangų šventę, kai susirinkę kartu pasimeldžia už mirusius kaimo gyventojus, artimuosius, pažįstamus, tuo pačiu pasidžiaugia, kad daugelis vis dar kartu. Kad nereikėtų kasmet Kalėdų šventei kirsti eglutės, žmonės pasodino mažą žaliaskarę, parsivežtą iš Kauno. Bendruomenė dalyvauja akcijose ir kaimyninių bendruomenių šventėse, organizuoja popietes, kuriose dalijamasi prisiminimais, vasarą visus sukviečia kraštiečių šventė.

Seniūnaitė pasakojo, kad feisbuko paskyroje „Būdviečių seniūnaitija“ dalijamasi nuotraukomis ir maloniais prisiminimais apie buvusią Pabūdviečių mokyklą. Buvę mokiniai prisimena juos mokiusius mokytojus, direktorių ir kiemsargį, pasakoja apie savo vaikiškas išdaigas ir bausmes, aplinkos tvarkymą, smagias fizinio lavinimo pamokas žiemą, kaip čiuoždavo slidėmis, o stalo tenisą vasarą žaisdavo kieme. Būdvietiškiai ilgisi buvusios savo mokyklos.