Kodėl nuseko Lomių tvenkinys?

Prieš metus Žuvininkystės tarnybos hidrotechnikams užtvenktoje Šunijos upėje (Lomių užtvankoje) įrengus žuvitakį, vandens lygis šiame tvenkinyje nukrito apie 40 cm. Su šiuo faktu susitaikyti nenori užtvankos nuomininkas Kęstutis Jakutis, jis įžvelgia žalą gamtai. Specialistai sako, kad pasirinktas geriausias variantas – nereikėjo griauti Lomių užtvankos. Jie ištyrė, kokioms žuvims veistis Šunijos upė – idealiausia vieta.

Lomių užtvanką Kęstutis Jakutis iš savivaldybės nuomojasi apie devynerius metus, kasmet ją įžuvina. Nuomos sutartis sudaryta iki 2025 metų. Meškeriotojai čia yra sugavę įspūdingų laimikių – nuo 8 iki 12 kg sveriančių lydekų, karpių ir lynų. Pasak jo, ramus gyvenimas baigėsi prieš metus, kai užtvankoje buvo įrengtas žuvitakis, atnešęs nuostolių ir darantis žalą gamtai. Pernai, rengiant žuvims pralaidą, iš Lomių užtvankos buvo išleistas beveik visas vanduo – didelės ir mažos žuvys išplaukė į Šunijos upę, vėliau – į Jūrą. Nuo sausio iki liepos mėnesio vandens užtvankoje buvo mažai.

– Galite mano žuvis gaudyti prie Tauragės užtvankos. Išleido mūsų veistas žuvis, tai kodėl neįžuvina? Vilniečiai atėmė iš mūsų vandenį – taip sureguliavo, kad jo lygis nukrito vos ne pusę metro. Siunčiau į Vilnių nuotraukas, kaip džiūsta dalis pakrantės – vos ne du metrai nuo kranto liko sausuma, kitoje pusėje – sekluma. Net graudu žiūrėti. Vadinasi, kaip Vilniuje nusprendė, taip ir turi būti, – kalbėjo K.Jakutis. – Rankena, reguliuojanti vandens lygį, yra atsidūrusi Vilniuje. Mūsų nuomonės niekas neklausė ir nederino. Bandžiau skambinti visais varpais, bet tai nepadėjo.

Kęstučio Jakučio nuomone, žuvitakio sklendė per daug atverta, todėl Lomių užtvanka netenka daug vandens. Jis norėtų, kad ją galėtų reguliuoti pats ar kartu su vietos specialistais pagal poreikį – lietingu laikotarpiu atvertų labiau, sausros metu – mažiau. Žuvų neršto metu angą labiau pravertų, po to – sumažintų.

Lomiai. Renaldo Malycho nuotrauka

Tačiau, pasak Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistų, sklendė nėra skirta vandens tvenkinyje lygiui palaikyti – ji skirta žuvitakio priežiūrai ir remontui. Iš pradžių sklendės sukinėjimo mechanizmą specialistai buvo palikę, tuomet nežinomi asmenys sklendę visiškai užsuko – per žuvitakį vanduo nebetekėjo. Į tai reaguodami, siekdami išvengti saviveiklos ir nesankcionuotų veiksmų, sklendės reguliavimo mechanizmą darbuotojai nuėmė. Be to, žuvitakis suprojektuotas taip, kad maksimaliai atidarytas praleistų reikiamą vandens kiekį su migruojančiomis lašišinėmis žuvimis.

Žuvininkystės tarnybos specialistai reguliariai atvyksta apžiūrėti Lomių užtvankos. Jie teigia, kad vandens lygio kritimą tvenkinyje mato, tačiau jis daugiau kristi neturėtų dėl lietingo oro. Jei problema išliks, jie gali atlikti papildomą žuvitakio reguliavimą. Įrengę žuvitakį, Šunijos upėje įveisė margųjų upėtakių.

– Dirbtinai tvenkinyje vandens lygis nebuvo mažinamas – sumažėjo natūraliai, dėl sausros. Per žuvitakį praleidžiamas aplinkosauginis debitas, kurį paskaičiavo projektuotojai, vadovaudamiesi esama užtvankos dokumentine informacija, – tvirtina darbuotojai. – Žuvitakis įrengtas atitinkamai, vandens lygis nukritęs apie 40 cm. Jis turi būti atidarytas, kadangi netrukus prasidės lašišų migracija.

Pasak Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistų, Šunijos upė yra lašišinė upė, todėl tokios žuvų bendrijos joje ir turėtų gyventi. Šiuo metu Europoje ir Lietuvoje užtvankos griaunamos, siekiant sudaryti sąlygas lašišinėms žuvims pasiekti nerštavietes. Užtvankų savininkams nesutikus jas griauti, nuspręsta įrengti žuvitakius – taip atsižvelgiama ne tik į gamtos, bet ir į vietinės bendruomenės poreikius. Jei vietoje žuvitakio įrengimo būtų pasirinkta užtvankos griovimo strategija, Šunijos upė idealiai tiktų lašišinėms, tačiau ne karpinėms žuvims, kokios dabar laikomos Lomių užtvankoje.